Būsto pirkėjų apetitas slopsta

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose populiariausi dviejų trijų kambarių butai“, – sakė NT skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius. Jo teigimu, didžiausia sunkmečio permaina buvo ta, kad beveik išnyko gyventojų prioritetas naujos statybos butams – tik maždaug 6 proc. žmonių nurodo būtinai norintys rasti butą naujos statybos name. Permainą esą lėmė tai, kad naujos statybos namų privalumai nebėra tokie svarbūs kaip kaina.

Perkantieji turi lėšų

NT bendrovės „Ober-Haus“ rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovo S.Vagonio teigimu, dabar būstą dažniausiai perka jaunos šeimos arba 25–40 metų amžiaus žmonės, disponuojantys laisvomis lėšomis. „Ober-Haus“ skaičiavimai rodo, kad 30–40 proc. pirkėjų beveik nesinaudoja banko paskola arba skolinasi ne maksimalią sumą.

„Šiandieninis pirkėjas yra finansiškai pajėgesnis. Avantiūristų, kurie būsto įsigijimui skolindavosi 100 proc. lėšų, savo sąskaitoje neturėdami beveik nieko, labai nedaug liko“, – sakė S.Vagonis.

Tai patvirtino ir „15min“ kalbinti bankų atstovai. „Nemaža dalis klientų, pirkdami būstą, prisideda savo lėšomis, dažniausiai jos sudaro 15–20 proc. perkamo būsto vertės“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Avantiūristų, kurie būsto įsigijimui skolindavosi 100 proc. lėšų, savo sąskaitoje neturėdami beveik nieko, liko labai nedaug, – sakė S.Vagonis.

„Swedbank“ Finansavimo departamento, Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė sakė, kad 15–20 proc. būsto vertės yra minimali dalis, kurią savarankiškai už būstą sumoka banko klientai: „Maksimali suma, kurią šiuo metu bankas gali finansuoti, siekia iki 85 proc. būsto vertės.“

Daugėja išduotų paskolų

Tiek NT bendrovių, tiek bankų atstovai tikino pastebintys rinkos atsigavimą. „Nuomonė, kad būsto kainos pasiekė dugną, jau įsitvirtino daugelio pirkėjų mintyse. Jie nebelaukia didesnių nuolaidų, dairosi būsto ir atsižvelgia į savo galimybes, kaip tai įsigyti“, – sakė S.Vagonis.

Tai rodo ir šiek tiek padidėjęs bankų išduotų paskolų skaičius. SEB banko atstovas V.Doveika sakė, kad per du šių metų mėnesius klientams suteikta beveik 300 paskolų būstui įsigyti. Tai yra maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Panašius duomenis pateikė ir „Swedbank“. Per pirmus du šių metų mėnesius būsto įsigijimui išduotos 244 paskolos. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį – 152.

Šiuo metu vidutinė būsto paskola SEB banke siekia apie 150–160 tūkst. Lt, „Swedbank“ vidutinė būsto paskola šiuo metu siekia 130 tūkst. Lt.

Per du šių metų mėnesius suteikėme beveik 300 paskolų būstui įsigyti. Tai yra maždaug du kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai, – sakė Virginijus Doveika.

„Pastaruoju metu daugėja gyventojų, besirenkančių fiksuotąsias būsto paskolų palūkanas. Tam įtakos turi sumažėjusios tarpbankinės palūkanų normos, taip pat gyventojų noras apsidrausti dėl galimo palūkanų padidėjimo ateityje“, – sakė V.Doveika. Jis skaičiavo, prieš metus sausio–vasario mėnesiais suteiktų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis buvo apie 12 proc., o šiemet – 24 proc. Vis dėlto, SEB banko atstovas pabrėžė, kad didžioji dalis paskolų būstui įsigyti – su kintamosiomis palūkanomis.

Kainų burbulas nesipūs

Pamažu atsigaunant šalies ekonomikai, būsto rinkai rodant vis daugiau gyvybės ženklų, S.Vagonis skaičiavo, kad būsto kainos šiemet galėtų didėti 5 proc., o paties pigiausio būsto – iki 10 proc.

Tačiau tokio kainų augimo, koks buvo fiksuojamas 2004–2007 metais, kai jos kasmet kildavo kone 40–50 proc., greitu metu tikrai nesulauksime.

„Nepamirškime neigiamų faktorių. Nors ekonomika auga, jos lygis yra gana žemas. O nedarbas ir emigracija tikrai negali sukurti tokio didelio potencialių pirkėjų ir pinigų kiekio. Burbulas pūtėsi, nes buvo didelė paklausa ir nepakankama pasiūla“, – aiškino S.Vagonis. Jo teigimu, nekilnojamojo turto kainų burbulas nesipūs ir todėl, kad tiek žmonės, tiek bankai išmoko krizės pamoką, tapo racionalesni.

Paklaustas, kada nekilnojamojo turto kainos galėtų grįžti į buvusį lygį, S.Vagonis rėmėsi Skandinavijos šalių patirtimi. „Jų kritimą mes kol kas atkartojame. Kainos ten krito 2–3 metus, pas mus vyko tas pats. Pas juos kainos atsistatė per 5–7 metus“, – sakė pašnekovas. Tačiau, jo nuomone, kainos Lietuvoje taip sparčiai į buvusį lygį greičiausiai negrįš, nes mūsų ekonomika kur kas silpnesnė nei Skandinavijos šalyse.

Paklausiausi mikrorajonai

Būsto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, Vilniuje būstas paklausiausias Antakalnio, Senamiesčio ir Žirmūnų mikrorajonuose. Sostinėje naujos statybos namuose žmonės dažniausiai pageidavo įsigyti dviejų kambarių 40–60 kv. metrų ploto butą, kurio kaina neviršytų 250 tūkst. Lt. Už senos statybos namuose parduodamus to paties ploto butus pirkėjai buvo pasirengę mokėti ne daugiau kaip 150 tūkst. Lt. Už trijų kambarių 60–80 kv. metrų ploto butus naujos statybos namuose pageidauta mokėti apie 400 tūkst. Lt, senos statybos – apie 300 tūkst. Lt.

Kaune būstas paklausiausias Šilainių, Centro ir Dainavos mikrorajonuose. Čia dviejų kambarių 40–60 kv. metrų ploto butą pageidaujama įsigyti už ne daugiau kaip 100 tūkst. Lt. Už trijų kambarių 50–80 kv. metrų ploto butą pageidaujama mokėti 150 tūkst. Lt.

Domoplius.lt duomenimis, Klaipėdoje būstas paklausiausias Senamiesčio, Miško bei Melnragės mikrorajonuose. Čia žmonės labiausiai ieško dviejų kambarių 40–80 kv. metrų ploto buto, už kurį buvo pasirengę mokėti iki 100 tūkst. Lt. Už trijų kambarių 60–80 kv. metrų ploto butą norima mokėti iki 150 tūkst. Lt.