„Danske” analitikas Larsas Christensenas: recesija Lietuvos nepasieks

Lietuva nėra sala – kylame ir leidžiamės kartu su Europa. Pastaruoju metu Lietuvai sekėsi, nes jos pagrindiniai prekybos partneriai – Rusija, Lenkija, Švedija Suomija ir Vokietija – buvo tarp geriau besiverčiančių Europos ekonomikų. Ateityje matysime Švedijos, Suomijos ir Vokietijos ekonomikų sulėtėjimą, bet Lenkija ir Rusija vis dar atrodo tvirtai ir tai gelbėja Lietuvą.

Įvertinant bendrą kontekstą galima tikėtis, kad šiais metais Lietuvos augimo rodikliai nors ir lėti, tačiau gali būti didžiausi. Svarbiausias įvykis Lietuvoje šiais metais – rinkimai į Seimą – neturės didelės įtakos ekonominei situacijai. Nors politinės jėgos turi skirtingus požiūrius į tai, ką reikėtų daryti, tačiau akivaizdu, kad jos nenori iš esmės keisti ekonominio modelio. Pagrindinis naujos vyriausybės iššūkis liks toks pat – sumažinti biudžeto deficitą. Taip pat pakankamai svarbu bus sumažinti biurokratijos ir korupcijos lygį, nes tai susiję su galimybe pritraukti naujų investuotojų.

Dabartinėje situacijoje skatinčiau Lietuvą susitelkti ne tik į trumpalaikį augimą. Be abejo, jis yra svarbus, tačiau skatinant augimą nereikėtų remtis tik fiskaline politika. Kai koncentruojamės į ilgalaikį augimą, turime atsižvelgti ir į teisinį reguliavimą, mokesčių politiką, užtikrintumą bei pasitikėjimą – būtent į tuos dalykus, kurie svarbūs investuotojams, verslininkams. Juk verslas geriausiai gali vystytis stabilioje aplinkoje.

Prieš keletą mėnesių buvau daug skeptiškesnis Lietuvos viešųjų finansų klausimais, bet dabar galiu pasakyti, kad Lietuvai pavyko išspręsti daug sudėtingų klausimų, ji padarė pažangą ir tai jai padeda atsidurti gerokai stabilesnėje padėtyje. Tad didžiausia rizika šiuo metu – nustoti vykdyti teisingas permainas. Lietuva yra maža atvira ekonomika ir jei aplinkiniuose vandenyse kyla uraganas, galime turėti problemų. Visada reikia ruošti namų darbus – mažinti viešąjį deficitą, užtikrinti konkurencingą ekonomiką, mažą mokestinę bazę ir kurti lanksčią darbo rinką. Šios priemonės yra svarbios visais laikais, bet šiais – itin.

Graikijos bankrotas rinkoms šoko nesukeltų

Prieš keletą mėnesių taip pat buvau labai skeptiškas dėl euro zonos ateities, maniau, kad buvome labai arti euro žlugimo. Situacija kiek pasikeitė per pastaruosius mėnesius, kai Europos centrinio banko vadovu tapo Mario Draghi. Jis pajudėjo link pinigų politikos išlaisvinimo ir dėl to Europa atsitraukė nuo bedugnės krašto. Ši Europos krizė daugiau piniginė, o ne fiskalinė. Šalių fiskalinė politika buvo krizės požymis, o ne krizės šaltinis.

Šiuo metu esu daug optimistiškesnis, nes euras iki šiol atlaikė visus sunkumus. Tai nereiškia, kad nebus jokių naujų iššūkių, ypač žvelgiant į Graikiją ir kitas pietų valstybes, tačiau euro žlugimo rizika sumažėjo. Euras gali išlikti, tik abejoju, kad tokia forma kaip dabar. Manau, sulauksime esminių institucinių reformų, kitaip tvarkysimės su fiskaline ir pinigine politika.

Daug svarstoma apie situaciją, jei Graikija pasitrauktų iš euro zonos. Tai vienas iš scenarijų, tačiau nesakyčiau, kad tai padarytų neigiamą įtaką visai Europai, įskaitant ir Lietuvą. Rizika žymiai sumažėjo, nes finansų rinkos suprato, kad Graikija jau bankrutavo arba labai greitai bankrutuos, tad daugiau ar mažiau ruošiamės visiškai viešųjų finansų griūčiai. Vadinasi, šoko nebus.

Visgi tai kompleksinė situacija – tokiame scenarijuje didelę įtaką turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, Europos centrinio banko tolesni veiksmai. Svarbu suprasti, kad Graikija nėra vienintelė, kuri turi problemų – štai Portugalijos finansinė situacija taip pat nėra gera. Tad vis dar esame ant ribos ir Europoje turi būti pagaliau susidorota su krize. Šiais metais, kai pirmoje metų pusėje augimas lėtės, o antroje metų pusėje gali paspartėti, labai svarbu, kad Europos strategai nedarytų skubotų sprendimų ir vadovautųsi aiškiomis taisyklėmis.