Dėl sunkmečio ketvirtadalis lietuvių pradėjo valgyti mažiau

Vis dėlto beveik pusės – 44 proc. – Lietuvos gyventojų valgymo įpročiai ir perkamų maisto produktų kokybė per pastaruosius pusę metų visiškai nepasikeitė, rašo „Lietuvos rytas“.

Daugiau maistui šiemet išleidžia tik trys procentai Lietuvos gyventojų.

Maisto, buitinės chemijos bei asmens higienos produktus gaminančios kompanijos „Unilever“ užsakymu rugsėjį atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai diržus šiemet susiveržė mažiausiai.

Labiausiai valgymo įpročius pakeitė estai. Ten tiek pat ir tos pačios kokybės maistą, kaip prieš pusę metų, valgo tik trečdalis gyventojų.Labiausiai valgymo įpročius pakeitė estai. Ten tiek pat ir tos pačios kokybės maistą, kaip prieš pusę metų, valgo tik trečdalis gyventojų. Prastesnį ar pigesnį maistą renkasi kas trečias Latvijos ir Estijos gyventojas.

Didžiausiame „Maximos“ tinkle pigiausių produktų, pažymėtų ženklu „Optima linija“, paklausa per pastaruosius metus netgi šiek tiek nukrito. Keliais procentais daugiau parduota tik vidutinės klasės gaminių, pažymėtų ženklu „Maxima Favorit“.

Pastaraisiais metais atlikti Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai atskleidė, kad daugybė žmonių valgo per riebiai, perka tai, kas skanu arba pigu. Sveika mityba rūpinasi tik kas penktas.

„Ekonominė krizė – gera proga pagerinti mitybą. Tačiau nemokantys rinktis produktų gali pradėti valgyti dar prastesnį maistą“, – perspėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Tarp pigių produktų yra labai daug riebių, pavyzdžiui, antros rūšies dešra, kurią gaminant naudojama labai mažai mėsos.

Norintiems valgyti sveikai ir pigiai profesorius pataria pirkti daugiau kruopų, makaronų, liesų pieno produktų, rupių miltų duonos, lietuviškų vaisių ir daržovių.

„Ne viskas, kas pigu, yra prasta. Pavyzdžiui, ekstra ar aukščiausios klasės miltai yra ne tokie vertingi nei pigesni pirmos rūšies“, – „Lietuvos rytui“ teigė R.Stukas.