J.Vilemas: nauja elektrinė negali gaminti pigios energijos be valstybės paramos
Autorius:
Laura Gabrilavičiūtė
/ 
/ 15min.lt
/ 15min.lt
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Jono Vilemo teigimu, 80 proc. Europoje veikiančių elektrinių jau atsipirko, todėl naujam gamintojui sunku įeiti į rinką ir su jomis konkuruoti.
Naujų atominių elektrinių gaminamos energijos savikaina yra labai didelė, todėl be valstybės paramos jos negali gaminti pigios elektros, sako Lietuvos energetikos instituto vadovas akademikas Jonas Vilemas. Savo ruožtu energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesiima vertinti, už kokią kainą elektrą Lietuvai pardavinėtų planuojama nauja atominė elektrinė.
Tarptautinėje konferencijoje „Energetikos ekonomika, politika ir tiekimo saugumas: išgyvenimas globalios krizės sąlygomis“ J.Vilemas sakė, kad 80 proc. Europoje veikiančių atominių elektrinių jau atsipirko. Esą todėl naujam gamintojui sunku įeiti į rinką ir su jomis varžytis.
„Mes esame įpratę prie tų laikų, kai energija buvo gaminama senosiose elektrinėse, taip pat – Ignalinos atominėje elektrinėje, kurioje energijos savikaina dėl istorinių priežasčių buvo tik eksploatacinės išlaidos ir pirminės energijos kaina. (...) Jeigu pastatai naują elektrinę, reikia įskaičiuoti kapitalinę investiciją, jos atsipirkimą, savikaina išeina gerokai aukštesnė. Šiuo metu beveik visiems energijos šaltiniams, išskyrus kombinuoto ciklo elektrines, jei turi nebrangias dujas, neįmanoma konkuruoti rinkoje be vienokios ar kitokios paramos: privalomo supirkimo ar subsidijos iš valstybės“, – dėstė akademikas.
Mes esame įpratę prie tų laikų, kai energija buvo gaminama senosiose elektrinėse, taip pat – Ignalinos atominėje elektrinėje, kurioje energijos savikaina dėl istorinių priežasčių buvo tik eksploatacinės išlaidos ir pirminės energijos kaina, – Jonas Vilemas.Aukšta naujų atominių elektrinių gaminamos energijos savikaina, anot jo, lemia, jog Europoje šiuo metu beveik nestatoma naujų elektrinių. J.Vilemas aiškino, kad naujai atominei elektrinei reikalingos didelės investicijos, todėl jos atsipirkimo laikotarpis taip pat ilgas, o rasti investuotoją, kuris nenorėtų greito atsipirkimo, sunku. „Todėl tas procesas Lietuvoje užsitęsė, bet taip yra visur“, – patikino mokslininkas.
Jo teigimu, pagrindinė užduotis Lietuvai dabar yra rasti balansą tarp investuotojų, valstybės paramos, esamos įrangos panaudojimo, kad maksimaliai atpigtų būsimos naujos jėgainės gaminamos elektros savikaina.
J.Vilemas pateikė pavyzdį, kad neseniai Turkija ir Rusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Rusijos bendrovė Turkijoje stato dviejų blokų atominę elektrinę. Šalių sutartyje esą numatyta sąlyga, kad Turkija 15 metų garantuos 13 euro centų (apie 0,45 Lt) už kilovatvalandę elektros supirkimo tarifą.
„Realiame gyvenime kalbame apie du laikotarpius. Vienas yra, kai investuotojai siekia atgauti investiciją. Tas laikotarpis, žinoma, gali būti nustatytas vienoks ar kitoks. Antras laikotarpis yra kai lieka tik eksploatavimo kaštai, kurie yra pakankamai nedideli“, – sakė A.Sekmokas.
Ministras pateikė JAV pavyzdį, kur, po investicijos atsipirkimo, atominės elektrinės veiklos sąnaudos sudaro iki 2 euro centų (apie 0,07 Lt) už kilovatvalandę.
Be to, A.Sekmokas priminė, kad pagal Europos Sąjungoje veikiančius teisės aktus garantuojamas elektros energijos supirkimas tam tikru tarifu galimas tik ribotą laiką. Ilgiausias galimas laikotarpis yra 15 metų.
Kokiu tarifu galėtų būti superkama naujos planuojamos atominės elektrinės pagaminta energija, ministras nesiėmė vertinti. Tai esą paaiškės pasirinkus strateginį investutoją. „Ta tema bus jau pasirinkus strateginį investuotoją. Vienas iš svarbiausių kriterijų bus ekonominė pasiūlymo pusė“, – pabrėžė A.Sekmokas ir pridėjo, kad strateginį investuotoją tikimasi turėti metų pabaigoje.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad nauja atominė elektrinė, kurią statys Lietuva su kaimyninėmis šalimis ir privačiu investuotoju, Visagine turėtų pradėti veikti 2018–2020 metais.
:)