Klaipėda ragina Vyriausybę paskubinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą

Klaipėdiečiai siūlo suskystintųjų gamtinių dujų terminalą statyti pietinėje uosto dalyje, ties Kiaulės nugaros sala. Būtinybę Lietuvai turėti terminalą, per kurį būtų galima atplukdyti suskystintąsias gamtines dujas, pripažįsta ir politikai, ir pramonininkai. Tačiau šie pasigenda konkrečių Vyriausybės žingsnių įgyvendinant šį projektą, rašo „Lietuvos žinios“.

„Nėra jokio Vyriausybės sprendimo, nesudaryta projekto įgyvendinimo grupė, tik kalbama, o konkrečių darbų nematyti“, – sakė Klaipėdos miesto tarybos narys Valentinas Greičiūnas, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Tačiau Energetikos ministerija, kuri kuruoja suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo projektą, jį norėtų matyti šiaurinėje uosto dalyje, „Klaipėdos naftos“ teritorijoje.

Praėjusį penktadienį Klaipėdoje surengtoje diskusijoje dalyvavęs susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas apgailestavo, kad į renginį neatvyko Energetikos ministerijos atstovai.

„Nacionalinėje energetikos strategijoje ir jos įgyvendinimo 2008–2012 metų plane numatyti uždaviniai parengti suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo Lietuvos poreikiams įrengimo galimybių studiją. Mano žiniomis, tokia galimybių studija, kainavusi beveik pusę milijono litų, baigiama rengti. Tačiau ji labai konfidenciali. Net aš, turėdamas leidimą dirbti su slapta informacija, nežinau, kas joje parašyta. Be to, galutinai dar neapsispręsta, kokias dujas importuosime – suslėgtas ar suskystintąsias. Kadangi tai yra skirtingos technologijos, joms priimti reikia visiškai skirtingų terminalų. Manau, kad dėl to apsisprendimo ir delsiama“, – sakė R.Bražinskas.

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas, išnagrinėjęs šiaurinį ir pietinį variantus, sakė, kad pietinėje dalyje jis trukdytų elektros kabeliui į Švediją.

„Terminalą pastačius šiaurinėje dalyje, reikėtų nutiesti vamzdyną iki magistralinio dujotiekio, kuris yra Klaipėdos miesto prieigose. O tam tektų iškirsti ne vieną hektarą miško, be to, vamzdis eitų pro gyvenamuosius rajonus. Pietinėje dalyje tos problemos nebūtų, tačiau įrengus naujas krantines bei pagilinus farvaterį susiaurėtų sąsiauris tarp Kuršių marių ir uosto, kiltų grėsmė žuvų migracijos keliams bei Kuršių nerijos krantams. Be to, dujotiekis susikirstų su kitomis planuojamomis energetinėmis jungtimis. Turiu galvoje būsimąjį elektros kabelį iš Švedijos, kuris su Lietuva susijungtų būtent šioje vietoje“, – perspėjo S.Gulbinskas.

Už terminalą pietinėje uosto dalyje pasisakė ir koncerno „Achemos grupė“ logistikos direktorius Arvydas Vaitkus. Jo manymu, čia didelių investicijų neprireiktų, mat dujovežiai galėtų švartuotis prie specialaus laivo, atliekančio siurblio, šildytuvo ir rezervuaro funkcijas. Iš jo dujos esą būtų pumpuojamos iš karto į magistralinį vamzdyną.