Kokios įmonės jau 2010 metais gali tikėtis ekonominio augimo

Sunkumų patiriančioms bendrovėms patariama ryžtingai pertvarkyti finansinius įsipareigojimus, kad galėtų pasinaudoti artėjančiu rinkų atsigavimu.

„Šiemet išryškėjo atsiskyrimas tarp sėkmingų įmonių ir tų, kurios praėjusiais metais įklimpo", – sako Julijus Grigaliūnas, „Evli" įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse.

Pasak jo, šis atsiskyrimas ir toliau didės, nes bendrovės, kurios prasidėjus krizei sugebėjo greitai prisitaikyti prie pasikeitusios ekonominės situacijos, šiemet jau planuoja augimą ir plėtrą, jos gali tikėtis pritraukti naujų investicijų.

„Yra ženklų, kad rinkos atsigauna: ekonomikos smukimas stabilizavosi, pradėjo gerėti vartotojų lūkesčiai, o užsienio investuotojai grįžta į Baltijos šalių rinkas. Tačiau jei įmonei trūksta apyvartinių lėšų, jai gali būti sunku tuo pasinaudoti, nes ji neturės galimybių finansuoti plėtros, – pastebi J.Grigaliūnas. – Žinoma, galima tiesiog bandyti išlaukti, tačiau atsigaunant rinkoms sėkmingai veikiantys konkurentai aplenks sprendimo laukiančias įmones."Šiemet išryškėjo atsiskyrimas tarp sėkmingų įmonių ir tų, kurios praėjusiais metais įklimpo.

Pasak įmonių finansų specialistų, bankų kreditavimo politika prieš trejus ketverius metus buvo orientuota į greitą augimą. Daug paskolų išduota remiantis optimistinėmis prognozėmis, o jos neišsipildė, todėl atsirado aiški takoskyra tarp įmonės piniginių srautų ir skolos padengimo sąnaudų. Ši problema pasireiškia ne tik įmonės likvidumo problemomis, bet ir turi didelį netiesioginį poveikį – vadovybės laikas naudojamas deryboms su bankais, o ne įmonės veiklai valdyti, įmonė neturi lėšų plėtrai.

Tokiu atveju pagelbėti gali skolų restruktūrizavimas – restruktūrizuojant skolą galima pasiekti, kad įmonės gelbėjimo naštą prisiimtų ne tik pati įmonė, bet ir bankai. Pasak specialistų, restruktūrizavimo klausimas tampa ypač svarbus, kai įmonei reikia papildomų piniginių įnašų veiklos tęstinumui užtikrinti.

„Kaip rodo akcijų rinkos atsigavimas, įvykę pirmieji akcijų platinimai, pinigų plėtrai yra, tačiau investuotojai pirmiausia rinksis tas įmones, kurių finansinių įsipareigojimų struktūra leis pasinaudoti rinkos atsigavimu ir augimo galimybėmis ateityje", – pabrėžia „Evli" įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse.

Skolų restruktūrizavimas trunka bent 6 mėnesius, jame turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys: akcininkai, kreditoriai, įmonės vadovai, darbuotojai, galbūt nauji investuotojai. „Restruktūrizavimas taip pat reikalauja išteklių pasiruošimui ir vėliau deryboms, kurios paprastai būna sudėtingos dėl didelio suinteresuotų šalių rato", – teigia J.Grigaliūnas.Investuotojai pirmiausia rinksis tas įmones, kurių finansinių įsipareigojimų struktūra leis pasinaudoti rinkos atsigavimu ir augimo galimybėmis ateityje.

Vis dėlto sėkmingas skolų restruktūrizavimas leidžia padidinti įmonės vertę ir suteikia galimybę jai vėl plėtoti veiklą, nes subalansuojama skolų našta. Pasak J.Grigaliūno, veikiančios įmonės vertė dažniausiai būna didesnė nei sustabžiusios veiklą, todėl paprastai bankai ir kreditoriai linkę ieškoti būdų, kaip išsaugoti veiklos tęstinumą. Gali būti net sutinkama nurašyti dalį skolos.

„Baltijos šalyse jau turime ne vieną atvejį, kai kreditoriai ir įmonės randa bendrų sprendimų, kad įmonės toliau galėtų sėkmingai veikti", – pastebi „Evli" įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse.

Pasak jo, sunkumus išgyvenančioms įmonėms svarbu kuo anksčiau identifikuoti problemas ir jas spręsti, nes finansinėms problemoms didėjant įmonės veikimo laisvė mažėja, taip pat menksta galimybė jas išspręsti ateityje.

„Evli" analitikų tvirtinimu, šiemet verslo sąlygos Lietuvoje stabilizavosi ir galima tikėtis atsigavimo. „2009-aisiais Baltijos šalyse buvo daug neapibrėžtumo, šiemet jau matome nemažai stabilumo ženklų. Atsigavimas pirmiau aplankys eksportuojančias įmones, bet ir vidaus vartojimo sektoriuje galima tikėtis stabilizavimosi ar net šiokio tokio augimo, palyginti su praėjusiais metais. Manome, kad ekonominė situacija Baltijos šalyse ir toliau gerės", – sako J.Grigaliūnas.