Lietuva euro greitai nematys, paramos planas atmestas (atnaujinta 18.59 val.)

Kaip praneša naujienų agentūra ITAR-TASS, Briuselyje idėja apie tai, kad Rytų Europos šalys turėtų būti priimtos į euro zoną ir taip joms būtų padėta stabilizuoti ekonomiką, pritarimo nerado.

Kaip skelbia agentūra, Baltijos šalių bei Bulgarijos atstovai pastarosiomis savaitėmis vedė konfidencialius pokalbius su Europos Sąjungos vadovybe, bandydamos įtikinti ją, kad nuo krizės nukentėjusioms valstybėms turėtų būti suteikta galimybė skubos tvarka įsivesti eurą. Vienas iš pagrindinių argumentų buvo tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valiutos yra griežtai susietos su euru.

Tačiau didžiosios Europos Sąjungos valstybės atsisakė dabartinio ekonomikos nuosmukio sąlygomis išplėsti euro zoną. Greta argumento, kad  krizės sąlygomis tai būtų rizikinga, taip pat teigiama, jog šios šalys nebaigė pasiruošimo etapo euro įvedimui.

Ekspertai teigia, kad dabar Baltijos šalys turės apsispręsti –  toliau sieti savo valiutas su euru ir gilinti krizę ar atsisakyti tokio susiejimo. Pastarasis variantas yra rizkingas, nes gali staigiai šoktelėti infliacija, o vietinė valiuta gali nuvertėti.

Ekspertai ragina įvesti eurą

Tai, kad Rytų Europos šalims euro įvedimas būtų išeitis iš krizės, ekspertai pastaruoju metu ne kartą pareiškė. Neseniai finansų analitikas Wolfgangas Munchau leidiniui „The Financial Times“ pareiškė, jog naujoms Europos Sąjungos valstybėms kuo skubiau reikėtų įsivesti eurą.

Jo teigimu, Rytų ir Centrinės Europos šalyse krizė taip smarkiai išplito būtent dėl to, kad čia nebuvo dedamos visos pastangos įsivesti bendrą Europos Sąjungos valiutą.

Prašymai liks neišgirsti?

Į Europos Vadovų Tarybos posėdį išvykęs ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Ministras pirmininkas Briuselyje prašė Europos Sąjungos šalių solidariau ir labiau koordinuotai reaguoti į Lietuvos ir kitų ne euro zonos šalių ekonomikas slegiančiais problemas.

Briuselyje Lietuva kvietė ES valstybes nares kuo skubiau priimti koordinuotus sprendimus dėl specialaus ekonomikos gaivinimo priemonių paketo euro zonai nepriklausančioms šalims. Mūsų šalies atstovai Briuselyje išreiškė nuomonę, kad kuo greičiau Rytų Europos šalys būtų priimtos į euro zoną.

Prieš šį neeilinį susitikimą buvo surengtas Baltijos šalių, Vyšegrado ketverto (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos), Bulgarijos ir Rumunijos premjerų susitikimas. Tačiau, kaip praneša BBC, Rytų Europos šalių kvietimas padėti jų ekonomikoms gali būti ir neišgirstas. Pranešama, kad Europos Sąjungos vadovai greičiausiai neparems Vengrijos siūlymo Rytų bei Centrinei Europai skirti 190 mlrd. eurų paramą. 

Didieji žiūrės tik savo interesų?

Kaip pranešė BBC televizija, šiandien vargu ar galima tikėtis kažkokių sprendimų priėmimų, tačiau tai gali būti reikšmingas postūmis link bendros Europos Sąjungos pozicijos.

Bent jau kol kas didžiausios Centrinės ir Rytų Europos šalių baimės kyla dėl to, kad didžiosios valstybės gali siekti ginti tik siaurus savo interesus. Tai tapo itin akivaizdu po Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pažado, kad bus padedama šios šalies automobilių gamybos kompanijoms, jei jos neuždarys savo gamyklų Prancūzijoje, pranešė naujienų portalas bbc.co.uk. Kartu jis pareiškė, kad jeigu JAV mėgina saugoti savo gamintojus, Europos Sąjunga turėtų daryti tą patį. Tokie Prancūzijos prezidento pareiškimai sulaukė kritikos dėl galimo protekcionizmo, kuri galėtų stabdyti visos Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Tiesa, jau šeštadienį Europos Sąjungos valstybių atstovų retorika pasikeitė. Paskelbta, kad 6 mlrd. eurų paskolos vietiniams automobilių gamintojams yra ne protekcionizmas, o bandymas išasugoti savo darbo vietas.

Nenorime, kad Europa būtų padalinta į Šiaurę ir Pietus ar Rytus ir Vakarus, – M.Topolanekas.Tuo tarpu Europos Sąjungai vadovaujančios Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas pareiškė: „Mes nenorime jokių naujų ribų. Nenorime, kad Europa būtų padalinta į Šiaurę ir Pietus ar Rytus ir Vakarus.“

Papildyta 15. 50 val. Europos Sąjungos narės sekmadienį įsipareigos daryti visa, ką gali, kad paskatintų ekonomikos augimą laikydamosi vieningos bloko rinkos taisyklių, rodo dokumento projektas, kurį aptars šalių lyderiai, pranešė BNS.  27 valstybių Bendrija nesutaria dėl to, kaip spręsti pasaulinę finansų krizę, kurios spaudimą jaučia euras ir pagrindiniai Eeuropos Sąjungos solidarumo, atvirų rinkų ir biudžeto ribojimo principai.

„(ES valstybės) pripažįsta, kad kredito kanalų atblokavimas yra gyvybiškai svarbus fiskalinių impulsų, kurių imasi valstybės narės, veiksmingumui", – sakoma dokumente, kuris per diskusijas tris valandas truksiančio susitikimo Briuselyje metu dar gali būti keičiamas.

Papildyta 16.12 val. Per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Rytų ir Centrinės Europos šalių vieningą poziciją išreiškė Vengrijos ministras pirmininkas Ferencas Gyurscanis. Jis teigia, kad dabar yra būtent tas laikas, kai galima suvienyti Europą. Jo teigimu, jeigu skurdžiau gyvevančioms sąjungos šalims nebus duota parama, jos gali tapti nemokios.

Tuo tarpu Lietuvos premjeras A.Kubilius Briuselyje teigė, jog būtina kuo greičiau naujosiose narėse įvesti eurą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kaip pranešė LTV Naujienų tarnyba, sakė, kad Rytų ir Centrinės Europos valstybių lyderiai ragina palaikyti „dvasią prieš protekcionizmą ir egoizmą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

Papildyta 16.50 val. Europos Sąjungos viršūnių susitikime F.Gyurscanis pasiūlė sušvelninti sąlygas, pagal kurias sąjungos nariai gali įsivesti eurą. Tačiau, kaip praneša portalas bbc.co.uk, 16 euro zonos šalių grupės vadovas, Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Junckeris buvo kategoriškas: „Aš nemanau, kad mes galime per vieną naktį pakeisti prisijungimo prie euro kriterijus.“

Papildyta 18.59 val. Vengrijos siūlymas suteikti Rytų Europai 190 mlrd. eurų paramą, kaip ir tikėtasi, nebuvo palaikytas. Tam kategoriškai pasipriešino Vokietija ir Čekija. Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, jog netikslinga patvirtinti vieną planą visoms šalims, nes jų padėtis smarkiai skiriasi. Anot A.Merkel, paramos dydis turėtų būti nustatomas kiekvienai šaliai atskirai. „Negalima lyginti Vengrijos, kurioje situacija yra itin sudėtinga, su kitomis regiono valstybėmis“, – pabrėžė A.Merkel.

Čekijos premjeras taipogi teigė, kad vienas planas Rytų Europai ir Balstijos šalims nėra priimtinas.