Lietuviai – už šildymą daugiausia visoje ES sumokanti tauta

„Lietuva Europos Sąjungoje yra šalis, vidutinis namų ūkis išleidžia didžiausią dalį savo pajamų šildymui (9 proc. nuo vieno gyventojo sukuriamo BVP). Vartotojas, kas yra blogiausia, neturi galimybės pasirinkti reguliuoti šilumos suvartojimo pagal savo ekonominį pajėgumą“, – sakė V.Lukoševičius.

Šiek tiek mažiau lėšų šildymui skiria Lenkija, Latvija ir Estija. Tuo metu, pavyzdžiui, Rusijos gyventojai šildymui skiria vos 5 proc. pajamų, o Europos Sąjungos šalys rikiuojasi gerokai žemiau 5 proc. ribos.

Daugiausia sutaupyti būtų galima renovuojant namus. Keliolika procentų energijos sutaupytų ir perėjimas prie biokuro.

Greitai padėti sutaupyti padėtų PVM tarifo mažinimas centralizuoto šildymo vartotojams (nuo dabartinių legvatinių 9 proc. iki nulinio tarifo).

Daug kritikos V.Lukoševičius pažėrė valdžios pusėn. „Nesukuriamas renovacijos modelis. Mokam už švaistomą energiją vietoje to, kad galėtume tuos pinigus įdarbinti“, – kalbėjo energetikas ir pabrėžė, kad taip šalis iššvaisto milijonines sumas PVM lengvatoms, kai renovuotų namų gyventojai už šildymą be problemų galėtų mokėti ir visą PVM.

Valdžia, V.Lukoševičiaus teigimu, suklydo palikdama renovacijos organizaciją patiems gyventojams.

Negalima palikti bendrijos namo pirmininko su trimis milijonais, nes iš jo tos pinigus kas nors pavogs ir pasišildys rankas, – sako V.Lukoševičius.

„Daugiabučiai pastatai labai neorganizuoti, nepasitikima renovacijos skaidrumu ir rezultatais. Nors visos sutaupymo galimybės slypi būtent čia. Valstybė padarė didelę klaidą, palikusi renovaciją patiems gyventojams susiorganizuoti. Negalima palikti bendrijos namo pirmininko su trimis milijonais, nes iš jo tos pinigus kas nors pavogs ir pasišildys rankas“, – kalbėjo energetikas.

Jo teigimu, renovacija yra lėta ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau greitai įsigaliosianti energetikos efektyvumo direktyva jau vers visus didelius energetikos tiekėjus rūpintis šilumos energetikos suvartojimo tarp klientų mažinimu.