Lietuvos naujos skolos kaina – 2,7 mlrd. litų palūkanų

Ekonomistai sako, kad iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šalis būtų galėjusi pasiskolinti maždaug perpus pigiau, tačiau būtų sutaupiusi tik vertinant trumpuoju laikotarpiu, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.

DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius sako, kad atsižvelgiant į kiekį, trukmę ir dabartines sąlygas finansų rinkose, už naują obligacijų emisiją Lietuvos mokama palūkanų norma yra normali. Panašios nuomonės laikosi ir SEB banko analitikai, jie teigia, kad užsienio rinkose pasiskolinta sėkmingai.

Tuo tarpu „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva iš TVF būtų galėjusi pasiskolinti už maždaug perpus mažesnes palūkanas.

Finansų ministerija oficialiai patvirtino, kad Lietuva trečiadienį 10 metų tarptautinėse rinkose pasiskolino 1,5 mlrd. JAV dolerių (beveik 4 mlrd. litų). Obligacijos išplatintos už 6,625 proc. kupono metų palūkanas, o jų metų pelningumas – 6,75 proc. Obligacijų išleidimo kaina – 99,102 proc. jų nominalios vertės.

Tokios palūkanos reiškia, kad Lietuvai už obligacijas kasmet teks atseikėti 268 mln. litų, o per 10 metų – 2,680 mlrd. litų palūkanų. Tai – kiek daugiau, nei šiemet sieks „Sodros“ biudžeto deficitas (2,311 mlrd. litų).

Taip pat skaičiuojama, kad vien dėl šios emisijos valstybės skolų našta vienam gyventojui, palyginti su 2011-ųjų lapkričio pabaiga (tokie naujausi duomenys), išaugo 1,24 tūkst. litų – nuo 11, tūkst. 85 iki 13,09 tūkst. litų. Palyginimui, valstybės skola vienam gyventojui JAV sudaro apie 49 tūkst. JAV dolerių (130 tūkst. litų).

Remiantis statistika, maždaug 20 proc. savo skolų, įtraukus naująją užsienyje išplatintą emisiją, Lietuva finansuoja šalies viduje, o likusią dalį – užsienyje.