LLRI siūlo profesinio mokymo ir darbo biržos pertvarką (atnaujinta 11.51 val.)

„Problemų kyla dėl kelių priežasčių. Sistema, kurioje beveik visas profesinis mokymas finansuojamas viešosiomis lėšomis ir yra teikiamas valstybės institucijų, praranda motyvacijos veiksnius, kad ji būtų efektyvi“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas ir pridūrė, kad neigiamas rezultatas pasirodo tada, kai persikavalifikavę žmonės ne visada atitinka lūkesčius, kurių turi darbo rinka, ir patys nebūna patenkinti gautomis žiniomis.

LLRI viceprezidento teigimu, sprendžiant profesinio mokymo problemas pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į bendrojo lavinimo mokyklas, kuriose ir prasideda pasirengimas profesiniam mokymui.

„Reikėtų pergalvoti bendrojo lavinimo turinį ir formą. Bendrojo lavinimo mokykla labiau ugdo akademinius, o ne praktinės veiklos įgūdžius – orientuojamasi į baigiamuosius egzaminus ir taip skatinama mokinius kreipti dėmesį į tuos gabumus, kuriuos jie turi akademinėje aplinkoje. Tačiau profesinio kelio pasirinkimas reikalauja pažinti praktinius įgūdžius“, – dėstė G.Kadziauskas.

Be to, LLRI siūlo pertvarkyti lėšų krepšelį, kurį į profesinę mokyklą atsineša mokiniai. „Svarbu, kad pasirinkus profesinį ugdymą su mokiniu į profesinę ateitų pilnas krepšelis. Šiuo metu žmogus atsineša tik krepšelį su ugdymo lėšomis, o lėšos investicijoms ir ūkiui skirstomos centralizuotai. Mūsų siūlymas – papildyti krepšelį ūkinėmis ir investicinėmis lėšomis, kad mokyklos jaustų, jog jos iš tiesų priklauso nuo ateinančių mokinių“, – aiškino LLRI ekspertas.

Profesinėms mokykloms, jo teigimu, efektyviau derintis prie rinkos pokyčių padėtų didesnio savarankiškumo suteikimas pasirenkant mokymo programas, tvarkant personalo, finansų klausimus ir bendradarbiaujant su verslu.

„Dabar mokyklos negali eiti koja kojon su pažanga, su kuria eina įmonės. Tai būtų raktas, kad mokyklos stengtųsi ne nusipirkti reikiamą įrangą, o bendradarbiauti ir užtikrinti, jog moksleiviai galėtų atlikti praktiką“, – sakė G.Kadziauskas.

Mokyti už dyką siūlo tik neturtingus bedarbius

LLRI siūlo reformuoti ir LDB teikiamas bedarbių konsultavimo, informavimo bei nukreipimo į mokymus paslaugas. „LDB dirba konvejerio būdu, nes labai išaugęs bedarbių skaičius. Tų paslaugų, kurias LDB galėjo užtikrinti, kai Lietuvoje buvo 3 proc. nedarbas, šiandien negali“, – aiškino G.Kadziauskas.

Jo teigimu, LDB būtini pokyčiai, kurie leistų prisitaikyti prie kintančio bedarbių skaičiaus ir atskirti tuos žmones, kuriems reikia konsultavimo bei nukreipimo į mokymus, ir tuos, kurie LDB registruojasi, kad netektų patiems mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

„Pagal turto ir pajamų testą siūlome atskirti tuos žmones, kuriems reikia valstybės paramos keliant kvalifikaciją ar įgyjant specialybę, ir tuos, kurie turi išsilavinimą, pajamų, kad kvalifikacijos įgijimą galėtų finansuoti patys“, – sakė G.Kadziauskas.

LLRI viceprezidentas pabrėžė, kad LDB teikiamos bedarbių konsultavimo ir informavimo paslaugos yra itin svarbios darbo netekusiems žmonėms. Tačiau, anot jo, nedarbo lygiui šalyje siekiant 15 proc. LDB šių paslaugų kokybiškai atlikti nepajėgia.

„Todėl į konsultavimą siūlome pasitelkti nevyriausybines organizacijas. Taip būtų sudaryta galimybė žmonėms rinktis, ar jie eina į LDB, ar į kitą įstaigą ir ten gauna informavimą, konsultavimą bei nukreipiami tobulintis“, – sakė G.Kadziauskas.