Maisto kainos šoka aukštyn

„Metų pradžioje nuo kelių iki keliolikos procentų keitėsi pieno ir duonos produktų grupių gaminių kainos“, – „15min“ sakė „Rimi“ atstovė spaudai Jovita Bagdonaitė. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis paaiškino, kad šių produktų kainų augimą lėmė pabrangusios žaliavos ir jų trūkumas.

„Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta skaičiavo, kad jo atstovaujamame prekybos tinkle pieno ir grūdų produktai brango apie 10 proc. Panašiai augo ir cukraus, žuvies kainos.

Kainų pokyčiai Lietuvoje

„Dėl augančio eksporto į Rusiją ir besibaigiančio derliaus maždaug penktadaliu padidėjo bulvių, pomidorų, kai kurių kitų vaisių ir daržovių kainos“, – vardijo V.Lopeta.

Laukia dar vienas brangimas

Tačiau toks prekybininkų įvardytas kainų augimas greičiausia dar ne paskutinis. Rinkose vis didėjant žaliavų kainoms, o brangstančiai naftai auginant degalų vertę, kai kurių produktų kainos gali dar palypėti aukštyn.

„Gali būti, kad tiekėjai pabrangins kai kuriuos produktus, kuriuos gaminant naudojami grūdai, taip pat gali šiek tiek brangti aliejus, pieno produktai“, – sakė V.Lopeta.

Tiek jis, tiek D.Ryliškis neatmetė galimybės, kad augant benzino kainoms gali ūgtelėti ir kai kurių kitų produktų kainos. „Benzino kainos visada turi įtakos produktų kainoms“, – pabrėžė D.Ryliškis.

Odeta Bložienė

Savo ruožtu J.Bagdonaitė sakė, kad kilus visuotinei panikai išaugusios cukraus kainos stabilizavosi ir artimiausiu metu didėti neturėtų. Kitų produktų kainų ateities ji nekomentavo.

Turės ieškoti rezervų

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė prognozavo, kad susidoroti su tolesniu kainų augimu sunkiausia bus mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Jų biudžete išlaidos maistui sudaro apie 40 proc., todėl bet koks kasdien perkamų produktų – duonos, pieno, mėsos – brangimas jiems smogia labai skaudžiai.

„Per keletą pastarųjų metų žmonių išlaidos maistui nelabai keitėsi. Mažėjant pajamoms ir didėjant kainoms, jie stengėsi sutilpti į tą pačią arba panašią išlaidų sumą. Todėl rinkosi pigesnes prekes, parduotuves išmainė į turgų, prekių brangimą kompensuodavo planuodami išlaidas maistui“, – kalbėjo O.Bložienė.

Kainoms vis kopiant į naujas aukštumas, jos teigimu, gyventojams teks ieškoti vis naujų rezervų ir alternatyvų: galbūt grįžti į daržus ir patiems užsiauginti daržovių, jas konservuoti žiemai ir pan.

Zita Čeponytė

Ragina pirkti racionaliai

Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė ragina gyventojus būti racionalius, atidžiai lyginti maisto produktų sudėtį, masę ir kainas. „Tai vienas iš būdų taupyti. Skaitant maisto produktų etiketes, galima nusipirkti labai panašų produktą už tikrai mažesnę kainą“, – sakė Z.Čeponytė.

Kiek anksčiau LVI atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia – net 37 proc. išleidžiamų pinigų – sutaupyti galima lyginant tokios pat sudėties mėsos produktų kainą. Šiek tiek galima sutaupyti atidžiai renkantis duoną, pieną ir kitus produktus.

Z.Čeponytė sakė, kad pastaruoju metu galima pastebėti tendenciją, kad pienas yra pilstomas į mažesnes pakuotes. „Tada ir kaina būna mažesnė. Bet vartotojai ne visada pastebi, kad ima šiek tiek mažesnę pakuotę ir už mažesnį kiekį produkto sumoka mažesnę kainą“, – pirkėjus ragino būti atidžius LVI prezidentė.

Vis dar ieško kartelių

Konkurencijos tarybos atstovė spaudai Palmira Kvietkauskienė „15min“ informavo, kad praėjusių metų rugsėjį pradėtas tyrimas dėl maisto kainų augimo pagrįstumo vis dar tęsiasi. „Kai bus tyrimo išvados, tada Konkurencijos taryba komentuos“, – sakė pašnekovė.

P.Kvietkauskienės žodžiais tariant, tyrimas dėl maisto kainų augimo, draudžiamų susitarimų tarp rinkos dalyvių paieška tarybos specialistams yra vienas iš prioritetų. Tačiau jo apimtis esą itin didelė, todėl tiksliai pasakyti, kada paaiškės, ar kainos auga pagrįstai, dar negalima.