„Ober-Haus“: nekilnojamasis turtas brangs, bet burbulas dar nesipūs (atnaujinta 12.17 val.)

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sakė, kad būsto kainų lygis Vilniuje ir kituose Lietuvos didmiesčiuose šiemet turėtų ūgtelėti.

Kalbėdamas apie kainas Vilniuje, S.Vagonis juokavo, kad jos priklausys nuo to, kas taps naujuoju meru. „Žiūrėdami į mūsų būsto kainų indeksą ir lygindami su merų kadencijomis, matome, kad vienintelis meras, kuriam valdant kainos kilo, buvo Artūras Zuokas“, – šmaikštavo S.Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per tą laikotarpį, kai Vilniui vadovavo A.Zuokas, nekilnojamojo turto kainos čia išaugo 200 proc. Kai sostinei vadovavo kiti merai, kainos esą tik krito.

Būstas brangs 5–10 proc.

Surimtėjęs S.Vagonis tikino, kad būsto kainoms augti Lietuvoje yra objektyvių priežasčių. „Viena iš jų – atsigaunanti ekonomika“, – teigė nekilnojamojo turto specialistas.

Jis pridūrė, kad daugelis pirkėjų mano, jog būsto kainų dugnas jau pasiektas. Norintieji pirkti būstą nebelaukia didesnių nuolaidų, o ieško galimybių jį įsigyti.

„Be to, bankai siūlo palankesnes sąlygas būsto pirkėjams. Tai rodo, kad rinka turėtų būti aktyvesnė. Kitos priežastys: sumažėjusi būsto pasiūla, mažesnis statybų aktyvumas. Žmonės dažnai susimąsto apie investicijas į nekilnojamąjį turtą ir dėl mažų indėlių palūkanų“, – vardijo S.Vagonis.

Dėl visų šių priežasčių būsto kainos šiemet galėtų didėti 5 proc., o paties pigiausio būsto – iki 10 proc.

Panašiai kainos, S.Vagonio teigimu, turėtų kilti ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

Burbulas greit nesipūs

Nors ekspertai žada, kad nekilnojamasis turtas brangs, yra įsitikinę, jog tokio kainų augimo, koks buvo fiksuojamas 2004–2007 metais, kai jos kasmet kildavo 40–50 proc., greitu metu tikrai nesulauksime.

„Nepamirškime neigiamų faktorių. Nors ekonomika auga, jos lygis yra gana žemas. O nedarbas ir emigracija tikrai negali sukurti tokio didelio potencialių pirkėjų ir pinigų kiekio. Burbulas pūtėsi nes buvo didelė paklausa ir nepakankama pasiūla“, – aiškino S.Vagonis.

Jis sakė, kad nekilnojamojo turto kainų burbulas nesipūs ir todėl, kad tiek žmonės, tiek bankai išmoko krizės pamoką ir tapo racionalesni.

Paklaustas, kada nekilnojamojo turto kainos galėtų grįžti į buvusį lygį, S.Vagonis rėmėsi Skandinavijos šalių patirtimi. „Jų kritimą mes kol kas atkartojame. Kainos ten krito 2–3 metus, pas mus vyko tas pats. Pas juos kainos atsistatė per 5–7 metus“, – sakė pašnekovas. Tačiau pridūrė, kad kainos Lietuvoje taip sparčiai į buvusį lygį greičiausiai negrįš, nes mūsų ekonomika silpnesnė nei Skandinavijos šalyse.