Alinančio karščio rezultatas: parduotuvėse nebėra ir greičiausiai nebebus ventiliatorių asortimento

„Topo centro“ parduotuvėse ventiliatoriai buvo iššluoti tik prasidėjus didesniems karščiams. Pardavimai šoktelėjo dešimt kartų lyginant su paprastomis dienomis. Iš viso per karščius mes jų pardavėme tiek, kiek per praėjusias dvi vasaras kartu sudėjus“, – naujienų portalui 15min.lt sakė „Topo grupės, valdančios įmonę „Topo centras“, komunikacijos projektų vadovė Asta Keibienė.

Smarkiai išaugusią ventiliatorių paklausą pastebėjo ir prekybos centrai. Bendrovės „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė sakė, kad gerokai daugiau nei įprastai pirkėjų karštomis saulėtomis dienomis ieškojo ventiliatorių. „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė skaičiavo, kad ventiliatorių pardavimai šoktelėjo daugiau nei 5 kartus.

Paprasčiausi ventiliatoriai, kainuojantys 30-40 litų, R.Saulytės teigimu, iš lentynų dingo labai sparčiai. „Jų praktiškai nebeturim“, – sakė „Maxima LT“ atstovė. A.Keibienė taip pat pabrėžė, kad pirmiausia buvo išpirkti pigiausi ventiliatoriai, o šiuo metu „Topo centre“ jų nėra visai. „Pirkėjams siūlome alternatyvas – kondicionierius ir oro vėsinimo aparatus“, – sakė A.Keibienė.

Ventiliatorių neliko ir kitose šalyse

Tiek A.Keibienė, tiek R.Saulytė pastebėjo, kad, užklupus karščiams, ventiliatoriai tapo kone geidžiamiausia preke ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, jų nespėjama gaminti. „Visoje Europoje ventiliatorių stinga. Tiekėjai sako, kad ne mums vieniems jų reikia. Artimiausiose šalyse, iš kurių galėtume greitai atsivežti, taip pat tvyrojo karščiai“, – sakė R.Saulytė.

„Dedame visas pastangas, kad nors kažkiek papildytume šių prietaisų atsargas, tačiau mūsų partneriai Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitur sandėliuose irgi neturi ventiliatorių“, – vardijo A.Keibienė. Ji skaičiavo, kad vidutiniškai pagaminti ir atsivežti ventiliatorių partiją užtrunka 2-3 mėnesius. Esą todėl mažai tikėtina, kad parduotuvėse šių prietaisų pilnas asortimentas atsiras dar šią vasarą.

Ieškojo gėrimų, ledų ir arbūzų

J.Bagdonaitė skaičiavo, kad karštymečiu prekybos centruose sulaukta didesnio nei praėjusiais metais pirkėjų srauto, ieškojusio gaivių maisto produktų ir laisvalaikio prekių iškyloms.

„Karščių metu labiausiai augo gaiviųjų  gėrimų grupė: liepos mėnesį mūsų parduotuvėse, pasiūlius specialias akcijas mineraliniam vandeniui, jo pardavimai augo beveik dvigubai, vaisvandenių – 20 proc., o alaus – 13 proc. Keliais procentais išaugo vaisių ir daržovių pardavimai, daugelis lietuvių karštos dienos neįsivaizduoja be arbūzų“, – vardijo J.Bagdonaitė ir pridėjo, kad taip pat džiugino išaugę ledų pardavimai.

Tuo tarpu R.Saulytė svarstė, kad žmonės gaivinosi ne tik gėrimais ir ledais, kurių pardavimai karštu oru „Maxima“ parduotuvėse šoktelėjo 1,5 karto. „Žmonės gamino šaltibarščius – rūgpienio, kefyro, konservuotų burokėlių pardavimai taip pat šoktelėjo 1,5 karto“, – sakė pašnekovė.

Kaitra nešė ne tik naudą

Vis dėlto, R.Saulytė tikino, kad kaitra nėra pats geriausias metas prekybininkams. Esą žmonių pirkinių krepšelis karštymečiu gerokai sumenko – jame dažniausiai būdavo tik kažkas iš išvardytų gaivių produktų. „Tokių produktų kaip mėsa, žuvis šokoladas, saldumynai, stiprieji alkoholiniai gėrimai, žuvis, jų pardavimai sumenko“, – skaičiavo „Maxima LT“ atstovė.

Be to, jos teigimu, bendrovei teko labai susiimti ir investuoti į šaldymo įrangą, papildomus ventiliatorius prekybos salėse. „Iš tikrųjų tų rūpesčių buvo. Tad pasakyti, jo gprekybininkai laukia karščių, kad pasipelnytų tikrai negalima“, – tikino R.Saulytė.