Pensijų fondai apie 40 proc. turto investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus

Vertybinių popierių komisijos (VPK) duomenimis, į kolektyvinio investavimo subjektus (KIS) investuojamo antros pakopos pensijų fondų turto dalis pernai kiek sumažėjo – 2008-ųjų pabaigoje šis rodiklis siekė 40,3 procento.

VPK tyrimo duomenimis, 60 proc. pensijų fondų investicijų į KIS teko Liuksemburge, 9,7 proc. – Airijoje, o 9,2 proc. – Austrijoje registruotiems KIS, tačiau, anot komisijos, KIS registracijos vieta neparodo, kur investuojamas pensijų fondų turtas, nes į Liuksemburgą ar Airiją „nukeliavę“ pinigai vėliau investuojami įvairiuose pasaulio regionuose.

Daugiau nei 90 proc. investuoto arba pinigais ir indėliais laikomo pensijų fondų turto buvo nominuota litais arba eurais, todėl tiesioginė valiutos kurso svyravimų rizika antros pakopos pensijų fondų investicijų portfeliui yra nedidelė.Išanalizavus pensijų fondų netiesiogines investicijas (per KIS) paaiškėjo, kad daugiausiai investicijų tenka Vakarų Europai (37 proc.) ir JAV (19 proc.). Populiariausi tarp netiesioginių investicijų buvo JAV, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos emitentai.

Įvertinus visą pensijų fondų investicijų portfelį (tiek tiesiogines, tiek netiesiogines investicijas), paaiškėjo, kad 69,2 proc. viso portfelio vertės tenka Europos valstybėms, o vien 40 proc. sudaro investicijos į Vakarų Europos valstybes, 17,5 proc. – į Baltijos valstybes.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse investuota apie 61,6 proc. pensijų fondų turto, neįskaičiuojant indėliuose ir pinigais laikomo turto dalies, kuri siekia apie 13,2 proc. ir yra daugiausia laikoma Lietuvoje veikiančiuose bankuose.

Išanalizavus pensijų fondų investicijas (tiek tiesiogines, tiek netiesiogines) į atskirų valstybių rinkas, paaiškėjo, kad daugiausiai investuota į Lietuvą – 559 mln. litų, arba 17,1 proc. viso pensijų turto, dar 12,6 proc. turto (412 mln. litų) laikoma Lietuvoje indėliuose, pinigais.

Antra pagal populiarumą tarp antros pakopos pensijų fondų buvo Vokietijos rinka, kuriai teko beveik dešimtadalis pensijų fondų turto (320 mln. litų), toliau rikiavosi Prancūzija – 9,4 proc., JAV – 7,6 proc., Graikija – 3,3 proc. ir Rusija – 3,1 procento.

Daugiau nei 90 proc. investuoto arba pinigais ir indėliais laikomo pensijų fondų turto buvo nominuota litais arba eurais, todėl tiesioginė valiutos kurso svyravimų rizika antros pakopos pensijų fondų investicijų portfeliui yra nedidelė.

Tačiau didelė investicijų eurais dalis priklauso ir nuo vietinių valiutų, kuriomis netiesiogiai investuota į atitinkamų valstybių rinkas, kursų pokyčių, tad netiesioginė valiutų rizika išlieka, teigia VPK.

Tyrimas atskleidė, kad konservatyvaus investavimo pensijų fondai į KIS neinvestuoja, o kitos strategijos pensijų fondų turte investicijų į KIS vertė siekia 46,3 procento. Atskiruose fonduose ši dalis siekia iki 90,5 proc., tad kai kurie pensijų fondai galėtų būti pavadinti fondų fondais.

Didžiausią valdomo pensijų fondų turto dalį į KIS investuoja „SEB investicijų valdymas“ (54,1 proc.) ir „Danske Capital investicijų valdymas“ (52,2 proc.).

2009-ųjų pabaigoje antros pakopos pensijų fondų investicijų į KIS rinkos vertė buvo 11,13 proc. didesnė nei įsigijimo vertė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje veikė 29 antros pakopos pensijų fondai, kuriuos valdė 9 pensijų kaupimo bendrovės – 7 valdymo įmonės, kurių veiklą prižiūri Vertybinių popierių komisija (VPK), ir 2 draudimo bendrovės, kurių veiklą prižiūri Draudimo priežiūros komisija.

Antros pakopos pensijų fondų bendra investicinių portfelių vertė 2009 metų pabaigoje siekė 3,262 mlrd. litų, pensijų kaupime iš viso dalyvavo 997,5 tūkst. dalyvių.