Skylėtų namų gyventojams reikės krapštyti pinigines

Pasak jo, kokią konkrečiai privalomąją įmoką turės kaupti bendrija, turėtų priklausyti nuo namo techninės būklės. Už kvadratinį metrą turėtų būti centai.

G.Kazlauskas interviu dienraščiui „Lietuvos rytas“ sako, kad tokio mokesčio galimybė Civiliniame kodekse įteisinta labai seniai.

„Bet tokią prievolę įgyvendina tik apie 10 proc. daugiabučių namų gyventojų. Dabar ši prievolė turėtų tapti skaidresnė. Šį kaupiamąjį mokestį galima pavadinti senuoju sovietiniu amortizaciniu mokesčiu, kurį visi mokėdavo ir niekas neklausdavo, kodėl“, – sako ministras.

G.Kazlausko teigimu, šiuo metu daugiau kaip 30 bendrijų yra apsisprendusios renovuoti namus pagal naująjį modelį. Apie dešimt jų atsisakė senojo modelio ir pripažino, kad naujasis ne prastesnis. Dabar bendrija turi mokėti 15 proc. išlaidų, o kitus pinigus skolintis su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis.

Ministras sako, kad renovacija vyksta lėtesniais tempais negu planuota dėl informacijos stokos: „Iki šiol trūksta aktyvesnio darbo su konkrečiomis bendrijomis. Juk reikia kalbėti, kad pasinaudoję šia programa žmonės sutaupys apie 20 proc. dabar patiriamų šildymo išlaidų. Manau, ateinantis šildymo sezonas parodys, kad būtų galima sutaupyti dar daugiau“.

Siekiant paskatinti bendrijas apsispręsti dėl namų renovavimo ministerija siūlo kompensuoti iki 100 proc. investicinio projekto parengimo kainos, bet ne mažiau kaip 50 proc. kaštų.

„Tokią nuostatą turi patvirtinti Seimas. Manau, kad pradžioje, kol bus išjudintas mechanizmas, turėtų būti kompensuojama 100 proc.“, – teigė G.Kazlauskas.

Pasak jo, šalyje yra 200–300 socialinių pastatų, kuriuos kitais metais galima pradėti renovuoti.

Vyriausybė yra numačiusi iki 2020–ųjų renovuoti 70 proc. iki 1993 metų statytų namų.