Slidininkų patiriamos žalos kasmet auga

Draudimo bendrovės pranešime spaudai teigiama, kad šiemet vidutinė žala išaugo 15 proc. ir siekia beveik 3 tūkst. litų.

Pasak Audriaus Pilčico, UADB „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus, remiantis bendrovės statistika, slidinėdami dažniausiai nelaimingus atsitikimus patiria jaunesni nei 30 metų amžiaus vyrai. „Daugiausia pranešimų sulaukiame iš Slovakijos, Austrijos ir Italijos. Pastarosiose dvejose šalyse ir Prancūzijoje patiriamos žalos didžiausios, nes jose gydymo paslaugos ir specialių pagalbos priemonių, pavyzdžiui, sužaloto slidininko transportavimas į ligonę sraigtasparniu, kainuoja brangiausiai“, – pasakoja A. Pilčicas. Jo teigimu, žala gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių litų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo išmokėta 54 tūkst. litų, kuomet į Italiją išvykusi slidinėti mergina, siekdama išvengti kliūties, išsinarino kelio sąnarį ir susilaužė blauzdikaulį. Kadangi vietinė gydymo įstaiga neturėjo galimybių suteikti reikalingą pagalbą, pacientė buvo pervežta į artimiausią gydymo įstaigą, esančią kaimyninėje valstybėje – Šveicarijoje. Ten atlikus operaciją, pacientė lėktuvu, išpirkus papildomą vietą, buvo parskraidinta į tėvynę.

A. Pilčico teigimu, nesėkmingas griuvimas, stengiantis išvengti kliūties, ir susidūrimas su kliūtimi – pagrindinės traumų priežastys.

A. Pilčico teigimu, nesėkmingas griuvimas, stengiantis išvengti kliūties, ir susidūrimas su kliūtimi – pagrindinės traumų priežastys. „Visame pasaulyje galiojančiose Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklėse nurodyta, kad slidininkas, esantis aukščiau šlaite ir galintis iš ten daugiau matyti, privalo taip numatyti savo nusileidimą, kad nesusidurtų su žemiau čiuožiančiu slidininku. Tuo atveju, jeigu slidininkas atsitrenktų į kitą žmogų ir jį sužalotų arba sugadintų jo turtą, jam tektų rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir atlyginti kitam slidininkui sukeltą žalą. Todėl rekomenduojama pagalvoti ne tik apie sveikatos ar nelaimingų atsitikimų, bet ir asmens civilinės atsakomybės draudimą“, – pasakoja draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ atstovas.

Pasak A. Pilčico, vykstantiems į Europos Sąjungos šalis ypač pravarti yra Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK), kurią Valstybinė ligonių kasa privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išduoda nemokamai. „ESDK garantuoja, kad atsitikus nelaimei ar susirgus, būtinoji pagalba valstybinėse gydymo įstaigose bus suteikta nemokamai. Tačiau kiekvienoje šalyje būtinoji pagalba apibrėžiama skirtingai, todėl tam tikros paslaugos ar jų dalis yra nekompensuojamos. Pavyzdžiui, daugelyje valstybių būtinoji pagalba neapima gelbėjimo išlaidų, niekada nekompensuojamas asmens pargabenimas į Lietuvą. Tokiais atvejais susirgusiam ar susižalojusiam keliautojui, neturint savanoriško sveikatos draudimo, tektų išlaidas padengti iš savo kišenės. Taigi, prieš išvykstant rekomenduojama įsigilinti, kas yra apibrėžiama kaip būtinoji pagalba šalyje, kurią ketinama aplankyti, ir įvertinti, ar nėra reikalinga papildoma kelionių draudimo apsauga“, – pastebi A. Pilčicas.

Siekiant, kad atostogų neapkartintų traumos, svarbu ne tik paisyti Tarptautinės slidinėjimo federacijos taisyklių, pasirūpinti tinkama apranga bei saugiu inventoriumi, bet ir imtis papildomų apsaugos priemonių – naudoti kelių, stuburo apsaugas, šalmus dėtis rekomenduojama ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.