Specialistai: verslininkai praranda sandorius dėl kalbų mokymosi strategijos stokos

„Kalbų dažniausiai mokosi tik elitiniai įmonių vadovai, o kalbos strategija atsiranda, tik jei vadovas tuo domisi. Tada ir finansų atsiranda“, – BNS ketvirtadienį kalbėjo E.Šleinotienė.

Jungtinės Karalystės nacionalinių kalbų centro direktorė Anne Davidson Lund BNS sakė, kad įmonės, ypač mažosios, praranda daug verslo sutarčių dėl užsienio kalbų nemokėjimo.

„Taip, galima kalbėti anglų kalba, tačiau žmonės pavargsta nuo anglų kalbos ir verslo sandoris natūraliai gims su tuo žmogumi, kuris kalba tavo kalba. Taip pat galima kalbėti per vertėjus, tačiau kai tarp žmonių nėra tiesioginio kontakto, jie jaučia diskomfortą ir taip sandorį užmegzti daug sunkiau“, – BNS ketvirtadienį teigė ji.

A.D.Lund rėmėsi 2005 metais Kalbų centro atlikto tyrimo duomenimis, kai apklausus 2000 įmonių iš Europos miestų paaiškėjo, kad 11 proc. respondentų nesudarė sandorio dėl menko kalbos mokėjimo. Tyrimas taip pat parodė, kad vidutinis apklaustos įmonės nuostolis dėl prastų užsienio kalbų įgūdžių siekia 325 tūkst. eurų (maždaug 1 mln. 122 tūkst. litų).

Nors tyrimas atliktas prieš trejus metus, britės teigimu, jo tendencijos vis dar aktualios.

„Kalbų mokyme sprendimai priimami impulsyviai. Turime mažai tyrimų, duomenų, kokios kalbos turėtų būti prioritetinės“, – sakė A.D.Lund.

A.Šleinotienė pritarė tokiam teiginiui, sakydama, kad lietuviai kalbą renkasi pagal emocijas. Rezultatas – dominuojanti anglų ir apleistos kitos kalbos. Jos teigimu, lietuviai mokosi per mažai kalbų, o rusų, vokiečių, lenkų, latvių kalbos turėtų atrasti svaresnę vietą visuomenėje.

„Kalbų padėtis Lietuvoje nėra gera (...). Kalbų intensyviai mokosi dažniausiai tik elitiniai vadovai“, – kalbėjo ji, pridurdama, jog, viena vertus, mokyklose buvo įvestas užsienio kalbos mokymas nuo pradinių klasių, kita vertus – nėra parengtų specialistų.

Anot E.Šleinotienės, krizė ateinančiais metais palies ir kalbų mokymąsi. "Finansinė situacija taip pat turi įtakos kalbų mokymuisi“, – sakė ji, nors pažymėjo, kad Europos šalių kontekste lietuviai su užsienio kalbų žiniomis atrodo neblogai.

2005 metais „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva iš tirtų 25 ES valstybių užėmė penktą vietą pagal kalbų mokėjimo lygį. Bent vieną užsienio kalba susikalbėti galėtų 90 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvaičių.

Tačiau lietuvių dažniausiai mokama užsienio kalba nėra kurios nors Europos Sąjungos šalies kalba – tai nuo sovietmečio laikų likusi rusų kalba.

79 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė mokantys rusiškai. Antrą pagal populiarumą anglų kalbą moka tik 26 proc. apklaustųjų, 17 proc. kalba lenkų kalba. Beje, pastaroji, kaip ir rusų, yra gimtoji maždaug 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Europos kalbų tyrimo lyderiu įvardytas Liuksemburgas, kur 99 proc. respondentų sugebėtų susikalbėti bent viena užsienio kalba.