Spekuliantams akcijų biržose gresia didesni mokesčiai

Tai aiškėja po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikto paaiškinimo apie vieno Lietuvos komercinio banko klientų, prekiaujančių finansinėmis priemonėmis per užsienio valstybės banko sukurtą ir administruojamą prekybos realiu laiko platformą, veiklos traktavimą.

VMI mano, kad atsižvelgiant į prekybos platformoje siūlomų produktų ir finansinių operacijų su jais kiekį, pradinio įnašo dydį bei kitas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šis produktas yra orientuotas į aktyvius investuotojus, todėl bendru atveju šioje platformoje operacijas atliekantys gyventojai laikytini vykdančiais individualią veiklą.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininko Tomo Pilipavičiaus teigimu, iš aprašymo panašu, kad
kalbama apie Lietuvos „Dnb Nord“ kartu su Danijos „Saxo bank“ įdiegtą prekybos realiu laiku pasaulio rinkose platformą.

„Neaišku, kodėl tie, kas naudojasi technologiškai pažangesniu ir pigesniu sprendimu, tačiau nenaudoja sudėtingų finansinių priemonių, turėtų automatiška būti laikomi vykdančiais individualią veiklą ir mokėti didesnius mokesčius. Galbūt kitų tarpininkų, siūlančių mažiau galimybių suteikiančias sistemas, klientų prekyba turi daugiau individualios veiklos požymių“, – cituojamas T. Pilipavičius.

Jo teigimu, plačiau traktuojant VMI išaiškinimą, vykdančiais individualią veiklą gali būti pripažinti visi investuotojai, pasirinkę užsienio tarpininkų teikiamas prekybos internetu paslaugas, kurios paprastai kokybe bei paslaugų gausa gerokai lenkia tas, kurias siūlo Lietuvos bankai bei finansų maklerio įmonės.

Invididualios veiklos pelnas gyventojų pajamų mokesčių apmokestinamas taikant tą patį 15 proc. tarifą, tačiau investuotojui papildomai tektų sumokėti privalomojo sveikatos draudimo bei „Sodros“ mokesčius. Tiesa, vykdant individualią veiklą, prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti ne tik akcijų savikainą, bet ir vykdomai veiklai įprastas išlaidas, pavyzdžiui kompiuterio ar telefono pokalbių sąnaudas.

Pavyzdžiui, 2010 metais gavus 30 tūkst. litų individualios veiklos pajamų bei patyrus 20 tūkst. litų sąnaudų, tektų sumokėti ne tik 1,5 tūkst. litų siekiantį gyventojų pajamų mokestį, bet ir 1,2 tūkst. litų mokesčių „Sodrai“ bei 0,9 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, o bendra mokesčių našta sudarytų daugiau kaip 36 proc.

Pasak T. Pilipavičiaus, priskirti prie vykdančių individualią veiklą galbūt galima tuos, kurie aktyviai spekuliuoja (ir iš to pragyvena) naudodami didelį finansinį svertą ar prekiauja opcionais, kainų skirtumo (angliškai „contract for difference“, CFD), ateities sandoriais ir kitais išvestiniais instrumentais, bet ne tuos, kurie paprasčiausiai įsigijo akcijų užsienyje.

„Kitu atveju ir toliau kalbėsime, kad lietuviai per mažai taupo, o investavimo kultūra šalyje – menka“, –sakė T. Pilipavičius.

Jo teigimu, jei Finansų ministerija siekia surinkti daugiau mokesčių, reiktų stengtis apmokestinti ne investuojančių biržoje, o iš UAB akcijų pelno gaunančių verslininkų kapitalo prieaugį.