Švaistomi pinigai aplenkia pajūrį
Autorius:
Mindaugas Milinis / „Lietuvos žinios“
Dienraščio „15 minučių“ nuotr. / Gebėtojas
Klaipėdiečiai piktinasi, kad beveik milijonas litų skiriama Klaipėdos miesto sveikatos biurui išlaikyti, bet nė cento nerandama po žiemos suniokotiems pajūrio krantams sutvarkyti.
Praėjusią savaitę klaipėdiečius stebino šalia kelių judrių sankryžų stovinčios merginos, brukančios vairuotojams spalvingas skrajutes ir reikalaujančios prisiminti, ką reiškia raudonas, geltonas ir žalias šviesoforo signalai. Tai buvo tik pernai įsteigtos biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) surengta akcija „Ar pažįsti spalvas gatvėje?“.
Gavusiesiems skrajutes susidarė įspūdis, kad Klaipėdos VSB organizavo akciją tik tam, kad primintų apie savo egzistavimą. Anksčiau VSB specialistės lankėsi keliuose uostamiesčio darželiuose ir ugdytiniams aiškino, kad nevalia kaišioti žirklių į elektros tinklą ar liestis prie karšto lygintuvo, vėliau mokyklose svėrė pradinių klasių moksleivių kuprines.
Klaipėdos VSB steigimui, po ilgų diskusijų, uostamiesčio politikai pritarė tik 2007 rugpjūčio mėnesį. Pernai iš Klaipėdos miesto biudžeto šiai įstaigai buvo skirta 515 tūkst. litų. Šiemet numatyta skirti tiek pat. Dar apie 200 tūkst. litų žadėjo skirti ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš viso Lietuvoje jau yra įsteigta apie 30 VSB, maždaug pusė, kiek jų turėtų būti. Jiems SAM planuoja skirti 4 mln. litų.
Tuo metu visam Baltijos jūros pakrantės ruožui tvarkyti šįmet neskirta nė cento. Pasak Klaipėdos apskrities viršininko Arūno Burkšo, dar vasario mėnesį pajūrio zonos krantams tvarkyti – jų apželdinimui, žabų tvorelėms, kopagūbrio tvarkymui, mediniams takeliams bei laiptams įrengti – buvo žadama skirti apie 400 tūkst. litų. Praėjusiais metais šiam tikslui apskrities administracija gavo ir išleido apie 500 tūkst. litų. Panaši suma po žiemos suniokotam pajūriui atkurti būdavo skiriama kasmet.
Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos apskaičiavimais, vien Nerijos krantams, kurie užima didžiąją dalį Lietuvos pajūrio – 51 km, tvarkyti reikėtų apie 800 tūkst. litų.
Tikimasi, kad vidinių rezervų ras tiek KNNP, tiek Pajūrio regioninio parko direkcijos, tiek Palangos savivaldybė. Pasak KNNP direkcijos vadovės Jolantos Bernotaitės, dalį lėšų jie tikisi gauti iš Aplinkos rėmimo programos.
Klaipedai pliklausantys papludymiai tikrai labai nesvarus. O kas darosi "Olando kepures" pakranteje, tai net baisu pagalvot - siuksles, stiklo sukes!!!