Žvejybos įstatymo pataisa taikosi jūros priekrantės įmones išstumti iš verslo
15min.lt
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr. / Žvejų laivelis jūroje
Parengta Žvejybos įstatymo pataisa taikosi jūros priekrantės įmones išstumti iš verslo, o apie kompensacijas net neužsiminta.
Be pragyvenimo šaltinio nenorintys likti žvejai teisybės ketina ieškoti padedami prezidentės, premjero ir Seimo pirmininkės, rašo „Verslo žinios“.
Pataisa numato, kad verslinė žvejyba Baltijos jūroje 500 metrų atstumu nuo kranto ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto pietinio ir šiaurinio molų būtų draudžiama. Be didesnių diskusijų Seimo aplinkos apsaugos komitetas ją rengėsi teikti Seimui, tačiau sulaukta didžiulės žvejų bendruomenės pasipriešinimo.
„Tą dalyką padarė patyliukais, su žvejais nieko nebuvo tartasi. Draudimas paliestų beveik visas 70 įmonių, be darbo liktų keli šimtai žmonių, nes toliau nuo kranto žvejoti galėtų gal tik 2–4 įmonės, turinčios didesnius laivus. Vyksta negeri dalykai“, – sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas teigė, jog tokia įstatymo pataisa būtina, kad galėtų migruoti žuvys, būtų išsaugotos nerštavietės, būtų užtikrintas žuvų patekimas iš jūros į Kuršių marias.
„Tai ne nauja pataisa, tik seniau buvo nurodomi ne metrai, o izobatos, bet trūkdavo politinės valios ją priimti, o ar dabar užteks – nežinau. Verslininkai bando įžiūrėti, kad sužlugs jų verslas, bet juk negalima žvejoti ten, kur eina žuvų takai, yra mokslininkų rekomendacijos“, – aiškino J.Šimėnas.
