Atsidūrėte patinėje situacijoje, premjere?

Valdančioji dauguma – aklavietėje

Regis, konservatoriai ne tik perima socialdemokratų politinę liniją, bet ir visa valdančioji koalicija atsidūrė pato ir ceitnoto situacijoje – su koalicijos partneriais susitarti nepavyksta, o laiko jau nebėra.

Tai, ką dabar blaškydamiesi bando siūlyti konservatoriai, jau seniai siūlė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Matydamas, kaip žmonių padėtis blogėja, o socialinė atskirtis bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje, kartu su partijos bičiuliais seniai raginau įvesti prabangos ir solidarumo mokesčius, kurie mažintų socialinę atskirtį, o jų naudą pirmiausia pajustų mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Tačiau konservatoriai ir jų sąjungininkai net nebandė svarstyti  mūsų siūlymo, iš anksto pareikšdami, kad jis netinkamas. Ilgą laiką Seimo komitetų stalčiuose dulkėjęs socialdemokratų pateiktas gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, įvedantis progresinius mokesčius – regis, pajudėjo iš mirties taško.

Prabangos mokesčiai turi būti įvesti

Pagaliau buvo išgirstas ir socialdemokratų programinis siekis įvesti nekilnojamo turto mokestį. Šis mokestis reiškia, jog viršijus nustatytą turimo nekilnojamo turto ribą, pritaikomas didesnis mokesčių tarifas. Suprantama, ši riba turi būti gerai apsvarstyta ir neturi pažeisti eilinių piliečių interesų, o mokesčio mokėjimas turi priklausyti nuo turimo turto vertės bei dydžio. Toks mokestis nestabdo ekonominės plėtros, bet skatina nekilnojamojo turto rinką, o taip pat išryškina galimus fiktyvius turto perleidimo atvejus.

Esu tvirtai įsitikinęs, jog būtina įvesti prabangaus turto mokestį, kuris apimtų asmeninius lėktuvus, jachtas, prabangius automobilius, brangiuosius metalus, brangakmenius ir kitą turtą, kuris nėra gyvybiškai svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui. Žinoma, Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis turi kiek ciniškesnį požiūrį į tai. Jo įsitikinimu, automobilis yra elementari susisiekimo priemonė, neturinti nieko bendra su prabanga. Manau, vertėtų įžvelgti skirtumus tarp „Maybach“, „Bentley“ ir kitų prabangių ženklų automašinų, kuriomis dažnai važinėja bankininkai ir didžiųjų korporacijų vadovai, nuo tų automobilių, kuriais naudojasi eiliniai piliečiai.

Būtina atsižvelgti į prioritetines sritis

Suprasdamas esamą valstybės situaciją noriu pabrėžti, jog 4 proc. mažinti visas biudžeto išlaidas tikrai nėra pats išmintingiausias sprendimas. Pirmiausia, reikia tinkamai susidėlioti prioritetus, o išlaidas mažinti skirtingais procentiniais punktais, kad nenukentėtų, kai kurios prioritetinės sritys. Jei visos išlaidos bus karpomos vienodai, tai kitąmet labiausiai nukentės ligoninės, bibliotekos, mokyklos, policija ir kitos itin reikšmingos institucijos, kurių darbas bus paralyžiuotas, o darbuotojų atlyginimai dar labiau mažės. Beatodairiškai karpant biudžetus mokyklose, ligoninėse bei kitose įstaigose sustos statybos ir renovavimo darbai – dėl to valstybė ir verslininkai praras pinigus, o žmonės darbo vietas. Tačiau valstybė nebegali sau to leisti, nes dar daugiau karpant biudžetinio sektoriaus tarnautojų etatus bei atlyginimus smuks vartojimas, bus žlugdomas vidurinysis sluoksnis ir dar labiau gilės nedarbas, didės emigracija.

LSDP nuotrauka/LSDP logotipas

Kur arogancijos ribos?

Tuo tarpu valdantieji ir toliau demonstruoja neišmanymą bei aroganciją. Susisiekimo ministras paragintas pradėti taupyti nuo Kelių fondo teigė: „Lygiai taip pat rezervų būtų galima rasti socialinės apsaugos srityje, peržiūrėti bedarbių pašalpų mokėjimą arba socialiai remtinų asmenų valstybinę paramą, nes yra susidariusi absoliučiai netoleruotina situacija, ypatingai kaimiškose vietovėse, kai du kartu gyvenantys žmonės gauna socialinės paramos pinigus ir net nesistengia ieškoti darbo. Tokia situacija yra nenormali ir reikėtų, kad tam tikri ministrai ryžtingiau darytų pertvarkas ir čia atsirastų lėšų“. Tokios ministro kalbos tik parodo, kiek daug valdantieji yra atitolę nuo eilinių piliečių ir nebesupranta tikrosios padėties. Klestint nedarbui, išvadinti žmonės tinginiais, kurie nesistengia susirasti darbo. yra nesuprantama ir neteisinga. Kitą vertus, ar žmogui sudarytos sąlygos oriai dirbti? Juk minimali alga nuo bedarbio pašalpos skiriasi tik keliasdešimt litų. Bet Vyriausybė negirdi mūsų ir žmonių raginimo kelti ją, bent iki pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio.  

Jeigu Susisiekimo ministras žmones regi kaip nepataisomus tinginius, tai Finansų ministrė Ingrida Šimonytė verslininkus a priori įvardija kaip nusikaltėlius, kurie vengia mokėti mokesčius. Arogantiškai ministrė elgiasi ir su Seimo nariais, kuriuos lyg neišmanėlius moko, jog biudžetas turi dvi puses – pajamas ir išlaidas. Visi matome, iki ko privedė konservatorių nuolatinis išlaidų karpymas ir beatodairiškas taupymas, tačiau ar ne laikas ministrei pamąstyti ir išgirsti siūlymus, kaip  padidinti valstybės pajamas nacionaliniu lygiu?

Pavadinimas