Kodėl reikia tirti šeimos ryšius su socialiniais tinklais?

Projekte „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ bus siekiama ištirti kaip Lietuvos šeimos susijusios su socialiniais tinklais, kuriuos sudaro šeimos nariai, giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai, kiti visuomenės nariai.

Kodėl reikia tirti šeimos narių ryšius su kitais asmenimis ir jų grupėmis? Užsienio sociologai yra atskleidę, kad socialinių tinklų pagalba šeimai yra itin svarbi įvairių socialinių rizikų atvejais – bedarbystės, socialinės atskirties, neįgalumo, skyrybų, kt.; glaudžiausius ryšius šeimos palaiko su artimais giminėmis ir draugais, o mažiau glaudžius – su tolimais giminėmis ir neformaliomis grupėmis; pagalbą šeimai dažniausiai teikia mažos grupės; pagalba sukelia neigiamas emocijas tuomet, kai yra per daug intensyvi; šeimoje teikiama pagalba yra feminizuota; pagalbą dažniausiai teikia vyresnės kartos jaunoms kartoms ir t. t. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar stokojama informacijos, kaip šeimos ir jų nariai kuria savo socialinius tinklus, kas tuos socialinius tinklus sudaro ir kokias funkcijas šie tinklai atlieka įvairiais gyvenimo tarpsniais (jaunystėje, brandoje, senatvėje).

Kam tokia informacija reikalinga? Visi gyvename šeimose ir puikiai išmanome, kas yra šeima, kokia ji yra, be to, aplinkiniams neturėtų rūpėti, kas vyksta šeimoje už „uždarų durų“…tol, kol neiškyla būtinybė priimti valstybės lygmens sprendimus, susijusius su šeimos gyvenimu, pavyzdžiui, priimti „Šeimos politikos koncepcijos“, spręsti vaiko teisių apsaugos klausimų ir kt. Priimdamos sprendimus valstybės institucijos remiasi apibendrinta informacija apie šalies šeimų gyvenimą, o tokią informaciją gali pateikti tik socialiniai – statistikos, sociologiniai ir kitų sričių moksliniai tyrimai. Nepasitenkinimas ir protestai dėl motinystės išmokų, socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms, vaiko teisių apsaugos ir kt. rodo, kad bent iš dalies sprendimai buvo priimti neatsižvelgiant į realų šiuolaikinės šeimos gyvenimą ir nepaisant mokslinių tyrimų rezultatų.

Tuo tarpu šeimos ir atskirų jos narių gyvenimus šiandien lemia aplinkybės, kurių niekada anksčiau nebuvo žmonijos istorijoje: spartus pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas arba demografinis senėjimas (dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo), masinė migracija (tiksliau, emigracija), informacinių komunikacinių technologijų plėtra (technologijos atitolina žmones), informacinės visuomenės įsitvirtinimas ir kt. Šie pokyčiai vyksta nuolat ir taip sparčiai, kad gyvenimo būdas radikaliai pakinta vos per vienos kartos gyvenimą, ir daugelis atsakymų į klausmus, kurie tiko tėvų ir vyresnėms kartoms, nebetinka vaikų kartai. Kita vertus, daugelio žmonių sprendimams šiandien vis mažiau įtakos daro šeima bei aplinkiniai. Šiuolaikiniams vyrams ir moterims atsiveria plačios galimybės patiems kurti įvairiausius savo gyvenimo scenarijus.

Visos šios aplinkybės lemia, kad neišvengiamai kinta šeimos sudėtis, jos kūrimo motyvai ir būdai, santykis su visuomene ir kt. Be to, šie pokyčiai yra spartūs ir nuolatiniai. Tad akivaizdu, kad nuolatiniai šeimos tyrimai yra būtini.

Projekte „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“rezultatai turėtų pasitarnauti stiprinant šeimą, jos santykius su visuomene, padedant šeimoms sėkmingai įveikti socialines rizikas (bedarbystę, socialinę atskirtį, neįgalumą, skyrybas, kt.) bei šiuolaikinės visuomenės keliamus iššūkius (susvetimėjimą, socialinę apsaugą senatvėje, kt.).