Ekonomistas Simonas Tilfordas: Baltijos šalys nėra pavyzdys Italijai ir Ispanijai

Jų teigimu, šios keturios šalys rodo, kad imantis griežtų fiskalinių priemonių, struktūrinių reformų ir darbo užmokesčio karpymo galima atkurti ekonomikos augimą ir užtikrinti skolos tvarumą. Lietuva, Latvija, Estija ir Airija įrodo, kad vadinamoji į plėtrą orientuota fiskalinė konsolidacija veikia ir ekonomika gali susigrąžinti konkurencingumą užsienio prekybos srityje (ir panaikinti prekybos deficitą) nedevalvuojant valiutos.

Tačiau tokie teiginiai yra itin klaidinantys, savo tinklaraštyje rašo Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas Simonas Tilfordas. Anot jo, jeigu Italija ir Ispanija pasinaudotų šiais patarimais, poveikis Europos ekonomikai ir euro ateičiai būtų sukrečiantis.

S.Tilfordo teigimu, jeigu vidaus paklausa Ispanijoje ir Italijoje sumažėtų tiek, kiek Baltijos šalyse ir Airijoje, Europos ekonomika patirtų didžiulį paklausos šoką.

Pasak S. Tilfordo, Baltijos šalys ir Airija išgyveno ekonomikos nuosmukį. Airijos BVP iš viso smuko 13 proc., Lietuvos – 17 proc., Estijos – 20 proc., o Latvijos – 24 procentais. Vidaus paklausa šiose šalyse sumažėjo dar labiau nei BVP. 2011 metais vidaus paklausa Lietuvoje buvo 20 proc. mažesnė negu 2007 metais, Estijoje – 23 proc., o Latvijoje – net 28 procentais. Airijoje vidaus paklausa tuo pat laikotarpiu sumažėjo ketvirtadaliu ir tebemažėja.

Kiekvienoje šalyje BVP smukimas buvo gerokai mažesnis nei vidaus paklausos sumažėjimas ir tai lėmė prekybos balanso pokyčiai. Tačiau išorės balanso pagerėjimas nėra susijęs su eksporto stebuklu – gerokai sumažėjus vidaus paklausai gerokai smuko importas, rašo ekonomistas.

Jo teigimu, jeigu vidaus paklausa Ispanijoje ir Italijoje sumažėtų tiek, kiek Baltijos šalyse ir Airijoje, Europos ekonomika patirtų didžiulį paklausos šoką. Italijai ir Ispanijai kartu tenka maždaug 30 proc. euro zonos ekonomikos, taigi jei vidaus paklausa šiose šalyse sumažėtų 25 proc., tai reikštų, kad visoje euro zonoje paklausa sumažėtų 8 procentais. Tai turėtų didžiulį poveikį valstybės finansams ir regiono bankų sektoriui, taigi ir investuotojų pasitikėjimui valstybių finansais ir bankais. Poveikis Ispanijos ir Italijos mokumui ir šių šalių bankų sektoriams būtų pražūtingas.

Baltijos šalių ir Airijos pavyzdys Ispanijai ir Italijai netinka ir dėl kitų veiksnių. Augant nedarbui, gerokai padaugėjo emigrantų. Per metus iki 2011 metų balandžio iš Airijos emigravo 76 tūkst. žmonių. Iš Lietuvos 2010 metais išvyko 83 tūkstančiai. Jei Italijoje ir Ispanijoje pasireikštų panaši tendencija, iš šių šalių išvyktų atitinkamai 1 mln. ir 750 tūkst. gyventojų.

Be to, gerokai pablogėjo Lietuvos, Latvijos ir Airijos valstybės finansų būklė. Airijos valstybės skola, įskaitant išlaidas bankų gelbėjimui, padidėjo nuo vos 25 proc. BVP 2007 metais iki daugiau kaip 100 proc. 2011 metais. Latvijoje skolos ir BVP santykis šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 9 iki 45 proc., o Lietuvoje – nuo 16 iki 38 procentų. Vienintelė išimtis yra Estija, kurios biudžetas per ketverius pastaruosius metus buvo daugiau ar mažiau subalansuotas.

Politikai, raginantys Italiją ir Ispaniją pasekti Baltijos šalių ir Airijos pavyzdžiu, turėtų pripažinti, jog pasisako už precedento neturintį vidaus paklausos nuosmukį, rašo ekonomistas. Jo nuomone, politikai turėtų paaiškinti, kaip visa Europos ekonomika galėtų atlaikyti tokio masto ekonominį sukrėtimą.