Europos politikai ketina gelbėti Graikiją
15min.lt
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Finanasai Graikijoje
Pasaulio investuotojai tebelaukia Graikijos derybų pabaigos, tačiau nerimas nuslopo. Politikų užuominos, veiksmai ir gandai suteikia pagrindo manyti, kad politinis sprendimas toliau gelbėti Graikiją jau padarytas ir vėliau ar anksčiau bus įgyvendintas, „Biržos laikmatyje“ ketvirtadienį rašo SEB banko analitikai.
Investuotojai tikisi, kad derybos dėl Graikijos galiausiai artėja į pabaigą. Trečiadienį iki paryčių besiderėję Graikijos, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos atstovai sutarė dėl visų aspektų, išskyrus vieną - pensijų mažinimo. Graikijos valdžia siekia žūtbūt apsaugoti šalies pensininkus, todėl turi rasti kitų priemonių kaip sutaupyti 0,3 mlrd. eurų.
Tikimasi, kad paskutinės Graikijos skolos restruktūrizavimo detalės bus suderintos prieš pat ar net pačiame susitikime, kuriame, planuojama, euro zonos šalys apsispręs dėl naujos Graikijos gelbėjimo programos.
Tiesa, dar neaišku ar Europos centrinis bankas sutiks nurašyti dalį savo įsigytų Graikijos obligacijų vertės ir ar visi euro zonos nariai sutiks su išsiderėtais derybų rezultatais.
Nėra jokių garantijų, kad galutinio sprendimo dėl Graikijos sulauksime po šios nakties susitikimo. Tačiau svarbiausia investuotojams tai, kad po tam tikrų svyravimų Europos vadovai, panašu, apsisprendė toliau gelbėti Graikiją, net jei teks daryti svarių nuolaidų Graikijai.
Todėl kovo 20 d. (obligacijų išpirkimo dieną) Graikijos nereguliuojamo bankroto veikiausiai išvengsime. Tai nereiškia, kad Graikija nežlugs po metų ar dviejų, ypač jei šalies taupymo planas vėl nesuveiks, o ūkis toliau grims į recesiją. Tačiau tuomet, tikimasi, Graikijos griūties žala bus kur kas mažesnė negu dabar ir šalis galės bankrutuoti, išstoti iš euro zonos ir devalvuoti valiutą be drastiškų pasekmių pasaulio ūkiui.
