Graikijos bankroto šmėkla vis labiau gąsdina

JAV darbo rinkos rodikliai nustebino itin maloniai. Nedarbas JAV sumažėjo nuo 8,5 iki 8,3 proc., o dirbančiųjų per sausį padaugėjo 243 tūkstančiais, t.y. gerokai daugiau, negu tikėtasi (140 tūkstančių). Paskutinį kartą nedarbas buvo mažesnis ar lygus 8,3 proc. prieš trejus metus. Panašu, kad JAV darbo rinka, nors lėtai ir ne visada nuosekliai, bet atsigauna.

Tačiau geras JAV žinias temdo Graikijos bankroto šmėkla. Nei šeštadienį, nei sekmadienį Graikija taip ir nesugebėjo susitarti su privačiais investuotojais. Šiuo metu Graikijos rebusą bando išspręsti visas finansų pasaulis – derybose dalyvauja Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, įtakingiausių euro zonos šalių vadovai, Europos centrinis bankas ir privatūs investuotojai, t. y. 450 privačių pasaulio finansų įstaigų atstovai.

Neoficialiomis žiniomis, privatūs investuotojai sutinka nurašyti apie 70 proc. obligacijų vertės, bet nurašius ir tokią didelę dalį skolos Graikijos būklė išliks apgailėtina. Dėl biudžeto plano nevykdymo ir nesibaigiančios recesijos deficitas ir toliau svyruos apie 10 proc. BVP ir šaliai vėl ir vėl reikės paramos. Todėl Graikija turi susiveržti diržus dar labiau.

Spaudžiami viso pasaulio Graikijos politinių partijų vadovai pirmadienį paskelbė, kad preliminariai sutarė dar labiau sumažinti šalies išlaidas. Tačiau nėra aišku, ar šis preliminarus susitarimas virs galutiniu susitarimu, dėl kurio susitarti būtina dar iki pietų. Jei to padaryti nepavyks, gelbėti Graikijos nebeliks nei laiko, nei noro.

Tam, kad Graikija sugebėtų išpirkti didelę 14,5 mlrd. eurų (7 proc. Graikijos BVP) obligacijų emisiją kovo 20 dieną, šalis privalo gauti naują paskolą iš euro zonos. Dėl pastarosios turi būti sutarta trečiadienį euro grupės susitikime Briuselyje, tačiau prieš tai Graikija privalo galutinai susitarti su privačiais investuotojais dėl skolų nurašymo, o dar prieš tai sutarti dėl naujų taupymo priemonių šalies viduje.

Priešingu atveju tiesiog fiziškai nebeliks laiko sutvarkyti visas būtinas procedūras, kad būtų spėta restruktūrizuoti Graikijos skolas iki kovo 20 d. Bet, ko gero, prasčiausia žinai Graikijai – senka noras toliau ją gelbėti. Euro zonos susitikimams vadovaujantis Liuksemburgo premjeras J-C.Junceris vakar atvirai pareiškė, kad „jei mes nustatysime, kad situacija Graikijoje tik blogėja, tuomet naujos skolinimo programos nebus ir tai reiškia, kad kovą išgirsite apie Graikijos bankrotą“. Tuo tarpu privačių investuotojų grupei vadovaujantis „Deutsche Bank“ vadovas J.Ackermannas pareiškė, kad derybos yra „viskas arba nieko“ būklėje ir derybų pabaiga didele dalimi priklauso nuo pačios Graikijos.