Akcijos dalyviai ragins pabandyti įsivaizduoti save gyvūnų kailyje, teigiama išplatintame pranešime spaudai.
Lietuvoje gyvūnų naudojimas pramogoms toleruojamas: čia nuolat apsilanko cirkai su dresiruotais „linksmintojais“, čia nieko nestebina maži zoologijos sodai įvairiose šalies vietose, čia viešai didžiuojamasi trofėjais, kurių derėtų gėdytis.
Rugpjūtį trijuose Lietuvos miestuose viešės „Cirkas ant vandens“. Plačiai reklamuotą reginį kuria didelė komanda žmonių, deja, be jų pasirodyme „dalyvauja“ ir du jūros liūtai, du krokodilai, keletas pitonų, balandžių, šunų. Daugelyje šalių cirkas su gyvūnais jau vertinamas kaip primityvi pramoga. Daugėja miestų, jų nepriimančių arba keliančių jiems griežtas sąlygas, pavyzdžiui, draudžia demonstruoti laukinius, plėšrius, nykstančių rūšių, vandens ir kitus gyvūnus.
Kodėl cirkai su gyvūnais sulaukia tiek kritikos? Čia „dirbantys“ gyvūnai yra visiškai atplėšti nuo natūralių gyvenimo sąlygų. Net jeigu gyvūnas yra gimęs nelaisvėje, jis vis vien turi įgimtus poreikius (nevaržomai judėti natūralioje aplinkoje, bendrauti su savo rūšies atstovais, ieškotis maisto, medžioti, daugintis ir auginti jauniklius), nuo kurių patenkinimo priklauso gyvūno fizinė ir psichinė būklė.
Cirko gyvūnai visą gyvenimą keliauja iš vienos vietos į kitą, dalyvauja triukšminguose pasirodymuose, kenčia beprasmišką dresiravimą, gyvena ankštuose narvuose. Nepasitenkinimą tokia būtimi jie išreiškia vos tik pasitaikius progai: cirko istorijoje gausu gyvūnų maištų atvejų, kurie baigėsi tragiškai.
Gyvūnai ne visada paklūsta dresuotojams, todėl jie gali būti kontroliuojami prievarta (maisto davinių mažinimu, izoliacija, fizinėmis bausmėmis, judėjimo laisvės varžymu ir t.t.). Tai, kas vyksta ne pasirodymų metu yra žinoma tik darbuotojams, tačiau Europoje atskleistas ne vienas žiauraus elgesio su gyvūnais cirkuose atvejis.
Cirkų šalininkai teigia, kad gyvūnų pasirodymai šviečia ir artina žmones prie kitų gyvų būtybių. Deja, stebėdami laukinius gyvūnus, atliekančius jiems nenatūralius triukus dirbtinėje aplinkoje, nieko nesužinome ir neišmokstame. Meškos važiuojančios dviračiais, drambliai su sijonais, krokodilai surištais nasrais tėra pasityčiojimo objektai. Egzistuojant cirkams su gyvūnais toks ydingas požiūris perduodamas iš kartos į kartą. Taip pat dažnai teigiama, kad gyvūnai neatlikinėtų triukų, jei nebūtų mylimi ir gerai prižiūrimi. Plėšrūnų dresuotojai nė neslepia savo randų (iš kur jie?), pasitaikantys gyvūnų maištai nėra „meilės“ žmogui išraiška. Iškankinti gyvūnai yra pavojingi ne tik su jais dirbantiems žmonėms, bet ir žiūrovams.
Pasaulyje yra daugybė cirkų, kurie siūlo nuostabias programas ir jose niekas nėra verčiamas dalyvauti prievarta. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį, per festivalį „Naujojo cirko savaitgalis ’08“, pas mus viešės net trys šiuolaikiški cirkai. Tikimės, kad Lietuvos žmonės rems būtent tokius kūrėjus ir meistrus, o ne gyvūnų išnaudotojus.
