Eiti ar neiti į rinkimus

EP rinkimai 27 Bendrijos šalyse vyks birželio 4-7 dienomis. Pirmieji rinkimų maratoną pradės Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos gyventojai – jie prie balsadėžių eis birželio 4 dieną. Gausiausiai bus balsuojama birželio 7-ąją. Tądien rinkimus rengia 18 ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuva. Dviejose šalyse – Čekijoje ir Italijoje – rinkimai vyks net dvi dienas. Matyt, tikimasi, jog taip bus sudarytos sąlygos juose dalyvauti visiems neabejingiems žmonėms.

Bijo antirekordo

Viena didžiausių baimių, kamuojančių ES pareigūnus, kad šiemet gali būti „pagerintas“ praėjusių EP rinkimų, kuriuose dalyvavo vos 45 proc. Bendrijos piliečių, antirekordas. Ypač daug nerimo buvo sukėlęs Eurobarometro tyrimas, atliktas balandžio mėnesį. Jis parodė, kad rinkimuose žada dalyvauti vos 34 proc. iš 375 mln. balsavimo teisę turinčių ES piliečių.

Tačiau naujausia „TNS Opinion“ apklausa turėtų šiek tiek praskaidrinti eurobiurokratų nuotaikas. Ji atskleidė, jog beveik pusė visų rinkėjų – 49 proc. – vis dėlto planuoja dalyvauti rinkimuose. Net 43 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų tai darys „būtinai“, ir tik 10 proc. rinkėjų – kategoriškai ne.

Didžiausio aktyvumo tikimasi Airijoje. Čia į rinkimus žada ateiti 66 proc. rinkėjų, Belgijoje ir Maltoje – po 60 proc. piliečių. Lietuva pagal šį rodiklį gana netikėtai užėmė aukščiausią vietą tarp visų pokomunistinių valstybių. Rinkimuose pareiškė „būtinai“ dalyvausiantys 46 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Daugiausia rinkėjų, tvirtinančių, kad jokiu būdu neis prie balsadėžių, esama Didžiojoje Britanijoje (16 proc.), Latvijoje (15 proc.), Bulgarijoje ir Lenkijoje (po 14 proc.). Lietuvoje tokių taip pat yra nemažai – 12 procentų.

Slovakų išjudinti nepavyko

Didelių vilčių šiemet ir vėl neteikia Slovakija, kuri 2004-aisiais šokiravo daugelį neįtikimai mažu rinkėjų aktyvumu (17 proc.). Čia 16 proc. respondentų pareiškė tikrai eisią į rinkimus, o 12 proc. – tikrai neisią. Kadangi didžioji dalis Slovakijos rinkėjų iki šiol nėra apsisprendusi, ar balsuos, ar ne, prognozuoti rinkimų baigtį šioje šalyje be galo sunku. Tiksliai žinomas tik vienas faktas – rinkimai tikrai įvyks, kad ir kiek žmonių nuspręstų juose dalyvauti.

Valstybės atstovus EP, priešingai negu renkant daugumos šalių nacionalinius parlamentus, gali išrinkti visai nedidelis skaičius balsavimo teisę turinčių piliečių, kaip ir nutiko Slovakijoje 2004 metais.

Šansas populistams?

Vakarų Europos šalyse būgštaujama, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali būti naudingas politikos užribyje esančioms politinėms jėgoms, ypač kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurios naudojasi rinkėjų nepasitenkinimu ir kursto baimes dėl etninių mažumų, tokių kaip romai, ar nacionalinio suvereniteto praradimo. Netyla kalbos ir apie Bendrijoje tvyrantį „demokratijos deficitą“. Tačiau jis tikrai neišnyks, jei piliečiai liks abejingi bendraeuropinėms problemoms ir jų sprendimą noriai atiduos į Briuselio technokratų rankas.

Kol kas, matyt, galima džiaugtis dar ir tuo, kad, „TNS Opinion“ duomenimis, net 49 proc. rinkėjų sugebėjo nurodyti, jog EP rinkimai vyks birželio mėnesį, o ne kada nors vėliau. Gal bent jie ras kelią prie balsadėžių.