Politologai: kandidatai į prezidentus rinkimų kampanijoje stokojo fantazijos

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Tomas Janeliūnas BNS komentuodamas rinkimų kampaniją sakė, jog kandidatai tikisi, kad rinkimų kova bus nulemta be didelių pastangų – „pateikiant po vieną kitą mintį“.

„Pasigendu pasiryžimo iš kandidatų pusės maksimaliai naudotis visomis įmanomomis, teisiškai priimtinomis priemonėmis. Jeigu tikrai būtų pasiryžimas, atsirastų žymiai daugiau fantazijos ir noro. Sakykim, sukelti kažkokius skandalėlius, kažkuo pritraukti dėmesį netiesiogiai, jeigu jau negalima į televiziją patekti per tiesioginę rinkimų agitaciją. Ten visada galima patekti pritraukiant natūralų žiniasklaidos dėmesį dėl savo veiksmų ar pasiūlymų“, – samprotavo T.Janeliūnas.

Sukėlė nepasitikėjimą savo jėgomis

Pasak jo, prie kampanijos pasyvumo, be reklamos televizijoje apribojimų, prisidėjo ir tai, kad kandidatų populiarumas yra labai skirtingas. Didelį pranašumą turinti viena kandidatė, politologo nuomone, tarsi nepasitikėjimą savo jėgomis sukėlė tiek konkurentams, tiek potencialiems rėmėjams. Jo teigimu, kandidatai net nepriartėjo prie įstatymų numatytų ribų, kiek galima išleisti rinkimams, ir dėl reklamos apribojimų dažniausiai ieškojo galimybių reikštis interneto erdvėje.

Pasigendu pasiryžimo iš kandidatų pusės maksimaliai naudotis visomis įmanomomis, teisiškai priimtinomis priemonėmis. Jeigu tikrai būtų pasiryžimas, atsirastų žymiai daugiau fantazijos ir noro, – teigia T.Janeliūnas.

T.Janeliūnas minėjo, jog vienas efektyviausių būdų bandyti atsirasti arčiau rinkėjo yra susitikimai ir artimas bendravimas, tačiau pažymėjo, kad iki šiol buvo matomi tik keli vieši susitikimai.

„Gali būti, kad kai kurie kandidatai veikia pakankamai aktyviai, tačiau tai neprasiskverbia iki žiniasklaidoje matomo vaizdo. Tačiau aš įsivaizduoju, kad Lietuvos atveju tiesioginis darbas su rinkėjais dar nėra labai išpopuliarėjęs“, – sakė politologas.

Politikos ekspertas pripažino, kad apribojimai buvo įvesti ne veltui, nes „visiškai nekontroliuojant galima sulaukti tokių grimasų, kai demokratija matuojama pinigų kiekiu“. Kita vertus, jis pripažino, jog dabartinė agitacija yra suvaržyta per daug.

„Labai primityviai skirstomas laikas televizijoje, televizijos debatai režisuojami taip, kad būtų įvykdyti formalūs reikalavimai, nekiltų visuomenės aktyvumas ir susidomėjimas. Perdėtas rinkimų suvaržymas gali duoti tokį efektą, kad politika rinkėjams taps vis mažiau įdomi. Aš nenustebčiau, jei prieš kitus rinkimus būtų liberalesni įstatymai, kaip elgtis su reklama televizijoje“, – sakė T.Janeliūnas.

Nevertino programų

TSPMI dėstytojas Alvidas Lukošaitis apgailestavo, kad rinkimų kampanijoje kandidatai visiškai nuvertino programų, kurios yra apčiuopiamiausias ir vienintelis atsiskaitomybės rinkėjams bruožas, svarbą. Tai, jo nuomone, yra vienas didžiausių šios kampanijos trūkumų.

„Labai gaila, apmaudu ir netoleruotini jokie paaiškinimai ir pasiaiškinimai, kodėl kandidatai taip elgiasi. Apeliuojama į tai, kad jų niekas neskaito, jos niekam neįdomios, tačiau tai yra tam tikrų standartų ir vertybinių dalykų atsisakymas. Politikui rinkimų programa turėtų būti analogiškas dalykas tam, ką architektui reiškia namo projektas. Visiškai kitas klausimas, kaip ja naudotis, kaip reklamuoti ir propaguoti", – sakė A.Lukošaitis.

Jo teigimu, nors kalbama apie šios rinkimų kampanijos pilkumą, neįdomumą ir nespalvingumą, „į visą šitą reikalą galima pažiūrėti kitaip“, t. y. darkart įvertinti prezidento institucijos vietą Lietuvos politinėje sistemoje.

„Aš manau, kad dabartinė rinkimų kampanija yra tam tikra įvertinimo, ką reiškia mūsų sistemoje prezidento institucija, išraiška. Jei ši institucija būtų visiškai kitokio svorio, jokios prastos rinkimų taisyklės ir įstatymai negalėtų šitos kampanijos paversti tokia, kokią dabar turime. Tai yra blanki, pilka, neaktuali, neįdomi, neinformatyvi ir kitokia blogąja prasme rinkimų kampanija. Šita problema buvo ir anksčiau, bet šioje rinkimų kampanijoje ji atsiskleidžia būtent šiuo rakursu“, – svarstė A.Lukošaitis.

Pasak jo, „klasikinė mūsų didžioji problema“ yra ta, kad su prezidentu visuomenė sieja labai didelius lūkesčius, o Lietuvos politinės sistemos realijos priverčia žmones nusivilti. Politologo vertinimu, Lietuvos politinė sistema yra neracionali, nes sukuria labai klampų politinį procesą, turintį labai daug reikšmingų figūrų arba „veto žaidėjų“.

„Pusiau prezidentinis užtaisas mūsų sistemoje metams bėgant tampa panašus į institucinį kalambūrą. Viską vainikuoja prezidento nepartiškumas. Kvepia komizmu, kai paklausai kai kurių nepriklausomais save tituluojančių kandidatų kalbų. Kai reikia politinės jėgos, susirenka atsitiktinių žmonių komandos. Tokiu atveju beprasmiška kalbėti apie programų įgyvendinimą“, – aiškino A.Lukošaitis.

Prezidento rinkimų oficialios agitacijos laikas baigiasi šeštadienį 1 val. nakties – likus 30 valandų iki balsavimo pradžios. Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks sekmadienį.

Dėl šalies vadovo posto varžosi septyni kandidatai: Socialdemokratų partijos iškeltas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarė D.Grybauskaitė, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, ekspremjerė Kazimira Prunskienė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Jei pirmajame ture prezidentas nebus išrinktas, antrasis turas bus rengiamas birželio 7 dieną su Europos Parlamento (EP) rinkimais.