A.Sakalas yra Socialistų frakcijos Europos Parlamente narys. Jam patikėtos pirmininko pavaduotojo pareigos delegacijoje ryšiams su Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos ekonominės erdvės jungtiniame komitete. A.Sakalas taip pat yra Teisės reikalų komiteto narys bei pavaduojantis narys Užsienio reikalų komitete ir delegacijoje ryšiams su Baltarusija. Per kadenciją jis padarė tris pranešimus, pateikė aštuonias komitetų nuomones, dešimt klausimų Europos Komisijai ir Tarybai, vieną pasiūlymą dėl rezoliucijų, 24 kartus pasisakė plenariniuose posėdžiuose.
– Kokį savo darbą laikote svarbiausiu per penkerius kadencijos metus? – portalas 15min.lt paklausė A.Sakalo.
– Iš to, ką man teko dirbti, išskirčiau du dalykus. Pirmiausia, vaikų teisų apsauga. Man pavyko įtikinti ir eurokomisarą, ir frakciją, kad Europos Parlamentas vaikų problemoms turi skirti daug dėmesio.
Antra, įtikinau frakciją, kad propagandai skirtos lėšos, už kurais anksčiau būdavo priperkama šratinukų ir kitokios atributikos, būtų skirtos investicijoms į protus. Dabar už tuos pinigus jau išleistos trys Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę lyginančios knygos. Jose aptariami civilinės, drausminės ir baudžiamosios teisės klausimai. Netrukus išeis ir ketvirtoji knyga – apie administracinę teisę.
– Ko nepavyko padaryti?
– Ne sykį raginau Lietuvos Vyriausybę, kad stebėtų, kokius dokumentus rengia Europos Parlamentas ir teiktų savo pasiūlymus. Tačiau jų negavome. Ryšio nepavyko užmegzti, ir dėl to nusivyliau.
– Kas jums buvo netikėta europartamentaro darbe?
– Na mano amžiuje sunku kuo nors nustebinti. Bet vis dėlto buvo šiek tiek netikėta, kad Europos Sąjungoje taikomi dvigubi standartai: vieni – mažoms ir neįtakingoms šalims, kiti – didelėms ir įtakingoms. Pavyzdžiui, visi ramiai žiūri į įvykius Čečėnijoje arba Tibetą abejingai atiduoda Kinijai.
