Naujienų portalas 15min.lt nusprendė apie tai pasiteirauti politologų. Šie pasakė: mes žinome mažiau, negu jie galbūt nuveikė.
Politologai nežino
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų katedros vedėjas prof. Jonas Čičinskas: „Apie jų darbus žinome per mažai. Jų ryšiai su savo rinkėjais turėtų būti glaudesni, tuomet ir darbas būtų efektyvesnis.“
Apie jų darbus žinome per mažai, – sakė J.Čičinskas.TSPMI prof. Gediminas Vitkus: „Visi dirbo skirtingai. Vieni buvo aktyvesni, kiti – ne tokie aktyvūs. Tačiau žiniasklaida informuodavo tik apie skandalus – kaip jie ginčydavosi, nepasidalydavo frakcijų ir panašiai. Apie darbus niekas neinformuodavo.“
TSPMI direktorius, prof. Raimunadas Lopata: „Stebėjau tik tiek, kiek jie pasireikšdavo Lietuvoje. Tad apie jų darbus nelabai galiu ką pasakyti.“
Nei diskusijų, nei aiškinimo
Daugiausia europarlamentarų iš Lietuvos į Briuselį 2004-aisiais išvyko Darbo partijos rinkėjų valia. „Darbiečių“ delegatų buvo net penki, kai iš kitų partijų sąrašų į Europos Parlamentą išrinkta tik po du ar po vieną narį. Kaip dabar jų veiklą vertina Darbo partijos vadovai?
 |
| Šarūnas Birutis |
Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos tarybos narė Virginija Baltraitienė: „Buvo penki, tačiau dabar Darbo partijoje liko tik du: Šarūnas Birutis ir Jolanta Dičkutė. Aktyviau iš jų dirbo Š.Birutis. Jei vertintume apskritai mūsų europarlamentarų darbą, tai jie per mažai bendravo ir su juos delegavusiomis partijomis, ir su rinkėjais. Pavyzdžiui, pasigedau diskusijų apie vadinamąją sekimo direktyvą. Taip, suprantu, reikia užkirsti kelią terorizmui, bet ar būtina ryšių bendrovėms dėl to Lietuvoje kaupti visus pokalbių telefonais įrašus ir žinutes? Direktyvą privalome vykdyti, bet aiškinimo apie ją nebuvo.“
Aktyvumo aritmetika
Europos Parlamento interneto tinklalapyje galima rasti statistinius duomenis apie kiekvieno europarlamentaro aktyvumą. Nurodoma, kiek per penkerius kadencijos metus kiekvienas jų padarė pranešimų, išsakė savo nuomonę dėl kitų pranešimų, kiek klausimų pateikė Europos Komisijai ir Europos Tarybai, kiek sugalvojo pasiūlymų įvairioms rezoliucijoms, kiek sykių pasisakė plenariniuose posėdžiuose, kiek padarė rašytinių deklaracijų.
Visus šiuos kiekvieno europarlamentaro aktyvumo pasireiškimus susumavome ir pabandėme vidutiniškai įvertinti, kiek kiekvienas europarlamentarų darbo rezultatas kainavo Lietuvos mokesčių mokėtojams. Prisipažįstame: mūsų skaičiavimai – tik aritmetiški, nepretenduojantys į kokybinius vertinimus. Pagaliau ir skaičiavome tik oficialiai užfiksuotus rezultatus.
Tad jei, kaip teigiama, per metus 13 parlamentarų valstybei atsiėjo apie 900 tūkst. litų, šią sumą padauginome iš 5 kadencijos metų ir padalijome iš 13. Vienas Europos Parlamento narys apytiksliai mums kainavo 346 tūkst. 154 litus. Liko suskaičiuoti, kiek buvo vertas kiekvieno jų pasisakymas, nuomonės pareiškimas, klausimas ar kitokia aktyvumo išraiška.
Dauguma nenusipigino
Laima Andrikienė: aktyviai pasireiškė 265 kartus, vieno pasireiškimo kaina – 1306 litai.
Šarūnas Birutis: aktyviai pasireiškė 32 kartus, vieno kaina – 10 817 litų.
Danutė Budreikaitė: aktyviai pasireiškė 242 kartus, vieno kaina – 1430 litų.
Arūnas Degutis: aktyviai pasireiškė 36 kartus, vieno kaina – 9615 litų.
Jolanta Dičkutė: aktyviai pasireiškė 16 kartų, vieno kaina – 21 635 litai.
Gintaras Didžiokas: aktyviai pasireiškė 74 kartus, vieno kaina – 4678 litai.
Eugenijus Gentvilas: aktyviai pasireiškė 18 kartų, vieno kaina – 19 231 litas.
Ona Juknevičienė: aktyviai pasireiškė 82 kartus, vieno kaina – 4221 litas.
Vytautas Landsbergis: aktyviai pasireiškė 104 kartus, vieno kaina – 3328 litai.
Eugenijus Maldeikis (kadenciją pradėjo 2006 metais, tad ji truko 3 metus): aktyviai pasireiškė 44 kartus, vieno kaina – 4720 litų.
Justas Vincas Paleckis: aktyviai pasireiškė 230 kartų, vieno kaina – 1505 litai.
Aloyzas Sakalas: aktyviai pasireiškė 46 kartus, vieno kaina – 7525 litai.
Margarita Starkevičiūtė: aktyviai pasireiškė 121 kartą, vieno kaina – 2861 litas.
