Kandidatai į prezidento postą rikiuojasi prie starto linijos (atnaujinta 13.48 val.)

Pirmasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) kreipėsi „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis. Jį atlydėjo buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas ir partijos kolegė, Seimo narė Ona Valiukevičiūtė.

Valentinas Mazuronis

Teikdamas dokumentus VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui, V.Mazuronis paprašė, kad  jam būtų leista pateikti 80 tūkstančių piliečių parašų – žymiai daugiau nei reikalauja įstatymai.

Pirmasis dokumentus VRK atnešęs „tvarkietis“ teigė, kad jaučiasi ypatingai – kaip per vestuves. „Labai rimtai žiūriu į tą dalyką ir kadangi pirmą kartą, dar neįprasta, tai ir jausmai ypatingi“, – atidavęs dokumentus kalbėjo V.Mazuronis.

Jis nesiėmė spėlioti, ar rinkimai jam bus sėkmingi – esą viską nuspręs rinkėjai.

Paklaustas, kodėl prašė leisti pateikti dvigubai daugiau piliečių parašų, jis teigė, kad yra labai daug jį palaikančių žmonių ir parašai bus renkami visoje Lietuvoje. Jis esą nori suteikti galimybę savo palaikymą išreikšti visiems norintiems.

Generolas apie save nepasakoja (papildyta 11.05 val.)

Kitas kiek pavėlavęs atėjo atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas. Atidavęs dokumentus jis su žiniasklaida bendravo gan nenoriai.

Česlovas Jezerskas

Paklaustas, ką veikė po tarnybos kariuomenėje, Č.Jezerskas teigė, kad apie save daugiau papasakos, kai bus surinkti visi reikiami piliečių parašai. „Dabar atėjo laikas rinkimams. Reikia surinkti ne vieną tūkstantį parašų. Dabar esu tik pretendentas į kandidatus. Kai būsiu įregistruotas kaip kandidatas, būsiu atviras pokalbiui“, – teigė atsargos generolas.

Anot jo, Lietuvai reikia griežtesnės rankos ir jis, kaip atsargos generolas, toks yra. Todėl nori agitacinėms skrajutėms ir plakatams pozuoti su uniforma – kad rinkėjai pamatytų, jog jis yra kariškis ir jo vertybės skiriasi nuo civilių.

Č.Jezerskas buvo vienas iš galimų „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidatų, tačiau nusprendė kandidatuoti savarankiškai ir partijos paramos atsisakė.

A.Valinskas: nebūsiu simbolinis prezidentas (papildyta 11.40 val.)

Arūnas Valinskas ir Inga Valinskienė

Trečiasis VRK pasirodė dabartinis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Pompastiškai perskaitęs savo prašymą leisti kandidatuoti prezidento rinkimuose, kaip vieną iš savo dalyvavimo priežasčių jis minėjo piliečių nepasitikėjimą valdžia ir klaidingus sprendimus, kuriuos pakeistų tapęs tautos vadovu. Jis VRK teigė nebūsiantis pasyvus ir simbolinis prezidentas.

Žurnalistų paklaustas, ar jam neužtenka Seimo pirmininko posto ir suteiktos valdžios problemoms šalyje spręsti, A.Valinskas teigė, kad Seimo pirmininkui suteiktos valdžios tam neužtenka. „Tai yra kiekvieno žmogaus noras daryti kaip galima daugiau ir tos valdžios, kuri yra Seimo pirmininko ar premjero, ar prezidento rankose, galios skiriasi. Yra dalykų, kuriuos norint pakeisti ar eliminuoti iš visuomenės gyvenimo, neužtenka Seimo pirmininko posto“, – kalbėjo A.Valinskas.

„Svarbu, kad būtum išskirtinis, o ne pilka masė. Mosavimai reitingais gerokai pasikoreguos, kai prasidės kandidatų, tikiuosi, korektiška kova. Apklausos dažnai rodo nelabai tikslius duomenis“, – faktą, kad yra vienas nepopuliariausių politikų, komentavo A.Valinskas. Jis spėjo, kad rinkimuose iš viso dalyvaus 8–10 kandidatų ir sulauksime antrojo rinkimų turo.

Dalyvaudamas prezidento rinkimų kampanijoje A.Valinskas neketina atsisakyti Seimo pirmininko posto – esą jam tai netrukdys.

K.Prunskienė: prezidente turi tapti moteris (papildyta 12.16 val.)

Per savo gimtadienį į VRK dokumentus pristačiusi Kazimira Danutė Prunskienė sulaukė Z.Vaigausko sveikinimų ir puokštės geltonų rožių.

Kazimira Danutė Prunskienė

K.Prunskienei tai – jau tretieji prezidento rinkimai. Šiuose rinkimuose ji dalyvauja kaip nepriklausoma kandidatė. Tokį kelią ji pasirinko, kad nebūtų tapatinama su siaura rinkėjų grupe.

„Kiekviena partija, tarp jų ir mūsų, sutapatinama su tam tikra visuomenės grupe. Nepriklausomas kandidatavimas suteikia žymiai daugiau galimybių”, – savo apsisprendimą motyvavo K.Prunskienė. Tačiau, anot jos, partijos kolegos palaikys rinkimuose ir prisidės renkant parašus.

Nepatekusi į Seimą politikė teigia, kad situacija Lietuvos politikos padangėje pasikeitė ir rinkimai jai gali būti sėkmingi. „Atėjo laikas moteriai tapti prezidente. Tai būtų demokratijos išraiška. Nesvarbu, ar aš, ar kita kandidatė“, – sakė K.Prunskienė.

A.Pilvelis D.Grybauskaitę ragina pasitraukti (papildyta 12.37 val.)

Penktasis dokumentus registruoti atnešęs Algirdas Pilvelis VRK pateikė siurprizą: jis prašė jį registruoti tik po Dalios Grybauskaitės, o šiandien dokumentų nepateiksiantis.

Algirdas Pilvelis

VRK jis rodė savo straipsnį, kuriame išdėstė neigiamą požiūrį į D.Grybauskaitės kandidatavimą, ir teigė, kad stengsis ją atkalbėti nuo dalyvavimo rinkimuose.

„Ji turėtų dirbti savo darbą, kurį išmano, ir toliau dirbti buhalterijos srityje. Pirmiausiai tai yra labai rimtas mano argumentas: Lietuva yra katalikiškas kraštas ir aš noriu su ja pakalbėti asmeniškai. Nepavyks pokalbis – nepavyks. Žinau, kad Lietuvos moterys, daug moterų nenorėtų turėti tokios prezidentės“, – žiniasklaidai kalbėjo A.Pilvelis.

„Noriu pasakyti, kad 1387 metais Lietuva priėmė krikštą. Nežinau, ar ji (D.Grybauskaitė – aut. past.) krikštyta, ar ne, tačiau yra nuotaikos tokios, kad ji, mano manymu, negalėtų kol kas kandidatuoti. Galbūt po dešimt metų“, – savo nuomonę dėstė A.Pilvelis.

Jis teigė vis tiek kandidatuosiantis, nepriklausomai nuo D.Grybauskaitės pozicijos. O dokumentus nori atnešti iškart po jos tam, kad galėtų su ja pašnekėti ir atkalbėti nuo kandidatavimo rinkimuose. Esą kitų progų susitikti neturėsiantis.

V.Kundrotas sieks didžiųjų partijų paramos (papildyta 13.48 val.)

Po pietų dokumentus į VRK atnešęs savarankiškai išsikėlęs Vytautas Kundrotas pateikė tik dalį duomenų apie save, o neprivalomos kandidato anketos dalies nepildė.

Vytautas Kundrotas

Pasak save publicistu vadinančio V.Kudroto, jis taip pasielgė tam, kad rinkimuose liktų šiokia tokia intriga – kad žiniasklaida iškart nepaviešintų visų jo asmeninių detalių.

V.Kundrotas jau bandė dalyvauti prezidento rinkimuose 2002 metais, tačiau nesurinko reikiamo parašų kiekio.

Kol kas rėmėjų neturintis V.Kundrotas teigė prašysiantis keturių didžiausių partijų pagalbos ir paramos: Tėvynės sąjungos, Tautos prisikėlimo partijos, Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“.

„Prezidentas turi daugiau galimybių realizuoti savo tikslus nei bet kuris kitas žmogus valstybėje. Ir tuo atveju, kai žmogus žino, ko reikia kiekvienam žmogui ir valstybei, jis tai gali pasiekti ir padaryti, kad valstybė gyventų aukštesniu lygiu“, – paklaustas, kodėl dar kartą ryžosi siekti šio posto, kalbėjo V.Kundrotas.

Papildysime