Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepartiniai kandidatai jaučiasi diskriminuojami

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Save savivaldos rinkimuose išsikėlę kandidatai vėl piktinasi, esą partijos turi kur kas daugiau privilegijų nei žmonės, einantys į rinkimus be partijos užnugario.

Su nepartinių kandidatų koalicija „Vilnius – mūsų reikalas“ į savivaldos rinkimus einantis Valdemaras Stančikas piktinosi, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir iš dalies pats Savivaldos rinkimų įstatymas diskriminuoja nepartinius kandidatus.

„Pirmas pavyzdys – šiandien vykęs rinkimų numerių traukimas, kuriame partijų gauti numeriai bus vienodi visoje Lietuvoje, o nepartinių kandidatų arba jų koalicijų numeriai kiekvienoje savivaldybėje bus atskiri. Todėl partija galės už tą pačią sumą visai Lietuvai reklamuoti savo numerį per centrinius žiniasklaidos kanalus, televiziją, radiją, didžiausius dienraščius. Mums reklamos reikia tik viename mieste, bet jeigu norėtume tai daryti per nacionalinį kanalą, už tą patį siekį turėtume sumokėti iki 60 kartų brangiau nei partijos“, – teigė V.Stančikas. Teisininko nuomone, turėtų būti nustatyta tvarka, kad ir partijos kiekvienoje savivaldybėje turėtų traukti atskirus rinkimų numerius. Taip pat jis piktinosi, kad partijoms bus leista už mokesčių mokėtojų pinigus reklamuotis per nacionalinį radiją ir televiziją, o nepartiniams – ne.

Be to, 50 save išsikėlusių kandidatų, susijungusių į koaliciją, turėjo sumokėti 133,65 tūks. Lt užstato, šie pinigai kol kas yra įšaldyti. Tuo tarpu bet kuriai partijai Vilniuje leidžiama įregistruoti iki 102 kandidatų tik už 2 056 Lt. Be viso to, partijos galėjo registruotis rinkimams iki sausio 24 dienos, o nepartiniai turėjo suskubti iki sausio 18-osios, dar ir rinkdami juos remiančių rinkėjų parašus.

Dėl šios nelygybės pašalinimo V.Stančikas iš pradžių bandys tartis su VRK, tačiau neatmeta galimybės, kad kreipsis į Vyriausiąjį administracinį teismą.

Save išsikėlęs asmuo – ne partija

Tiesa, save išsikėlę kandidatai turi ir vieną pranašumą. Traukiant rinkimų sąrašų numerius iš viso pateikti 145 skaičiai. Pirmosios 23 numerius ištraukė partijos. Likusius trauks save išsikėlę kandidatai, o tie, kurie jungiasi į koalicijas, galės koalicijos sąrašui pasirinkti įsimenamiausią numerį iš visų turimų. Tačiau, anot V.Stančiko, šis pranašumas neatperka smūgių. „Kokia prasmė iš gero numerio, jeigu tu jo negali parodyti, ištransliuoti, nes tavo pinigai yra įšaldyti, kalbėjimas per Lietuvos radiją ir televiziją apribotas, o reklama pabranginta 60 kartų?“ – klausė jis. 

Įstatymas leido savarankiškai išsikelti ne organizacijoms ar judėjimams, o atskiriems asmenims. Kaip gali tas pats vienas žmogus kandidatuoti keliose savivaldybėse? Tai fiziškai neįmanoma, – sakė V.Matuzas.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Vitas Matuzas stebėjosi tokiais teiginiais: „Įstatymas leido savarankiškai išsikelti ne organizacijoms ar judėjimams, o atskiriems asmenims. Kaip gali tas pats vienas žmogus kandidatuoti keliose savivaldybėse? Tai fiziškai neįmanoma. Kaip galima turėti tą patį numerį, jeigu kandidatuoji tik vienoje iš 60-ies savivaldybių?“

Tačiau parlamentaras sutiko, kad tai, jog save išsikėlę kandidatai negalės pasisakyti per nacionalinį  transliuotoją, yra problema. Kita vertus, jis priminė, kad „tokia rinkimų mišrainė“, kai savivaldos rinkimuose dalyvauja ir partijos, ir pavieniai asmenys, taikoma pirmą kartą, todėl ateityje bus mokamasi iš dabar pastebėtų klaidų.

Visų per televiziją neparodysi

Iš viso Lietuvoje rinkimuose dalyvauti ruošiasi 519 nepriklausomų kandidatų. Partijos visose savivaldybėse bendrai yra įregistravusios 616 kandidatų sąrašų. Anot VRK vadovo Zenono Vaigausko, tokio kiekio žmonių techniškai neįmanoma parodyti per televiziją. „Kita problema – ar Vilniaus miesto rinkėjams svarbios problemos kitose savivaldybėse?“  – klausė jis. 

Anot komisijos pirmininko, VRK siūlė skirti iš biudžeto pinigų, už kuriuos kandidatams būtų perkamas agitacijos laikas komercinių transliuotojų eteryje, tačiau tam lėšų neskirta. Kitas variantas – suteikti laiką LRT tik toms partijoms, kurios kelią sąrašus tik daugiau nei pusėje Lietuvos. Tačiau šis variantas greičiausiai sulauktų daug pasipriešinimo, mat dar sumažėtų privilegijuotųjų ratas. 2007 metais tokį kriterijų atitiko tik 10 partijų.

Pasak Z.Vaigausko, gali būti taip, kad VRK išvis neskirs jokio laiko kandidatams pasisakyti per televiziją, kaip nenumato reklaminio ploto spaudoje. Be to, jis atkreipė dėmesį, jog apygardų rinkimų komisijos pagal VRK nustatytą tvarką prieš rinkimus kiekvienoje savivaldybėje leidžia brošiūrą, kurioje kiekvienam kandidatų sąrašui ir save išsikėlusiam kandidatui skiriamas vienodas plotas.

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min