Kaip pranešė Rusijos Konstitucinio teismo (KT) spaudos tarnyba, kitą antradienį, lapkričio 3 dieną, gali būti pradėtas nagrinėti ketvirtadienį gautas Aukščiausiojo teismo paklausimas, kuriame prašoma oficialiai išaiškinti, ar gali būti Rusijoje skiriama nuo 2010 metų sausio 1 dienos mirties bausmė.
„Kadangi šis klausimas neatidėliotinas ir nepaprastai svarbus, priimti nagrinėti šį paklausimą gali būti nuspręsta artimiausiame teismo plenume 2009 metų lapkričio 3 dieną. Jeigu KT priims paklausimą nagrinėti, byla bus nagrinėjama atvirame plenariniame posėdyje“, – sakoma KT spaudos tarnybos pranešime.
Mirties bausmė netaikoma 13 metų
Klausimas dėl mirties bausmės Rusijoje gana painus. Ji netaikoma jau 13 metų, juo labiau valstybė iki šiol nesiryžo visiškai ir galutinai ją panaikinti. Formaliai aukščiausia bausmė gali būti paskirta pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Mirties bausmės moratoriumas buvo įvestas Boriso Jelcino 1996 metų gegužės 16 dienos įsaku, kuriuo numatyta etapais sumažinti mirties bausmės taikymą, nes Rusija tampa Europos Tarybos nare.
1999 metų vasario 2 dieną Rusijos KT įvedė naują moratoriumą – šįkart ne tik mirties bausmės vykdymui, bet ir jos skyrimui teismuose. Aukščiausia juridinė institucija remiasi Rusijos konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostata, kur sakoma, kad „mirties bausmė taikoma laikinai, iki pat jos visiško atšaukimo, ir tik jeigu bylą nagrinės prisiekusiųjų kolegija“.
Tuo metu prisiekusiųjų teismai buvo sudaryti tik devyniuose Rusijos Federacijos regionuose. Be to, stodama į Europos Tarybą 1996 metais Rusija prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos, nors iki šiol neratifikavo papildomo 6–ojo protokolo, draudžiančio mirties bausmę taikos laiku.
Klausimas – dėl Čečėnijos
Klausimas vėl iškilo dėl to, kad 2010 metų sausio 1 dieną pradės dirbti prisiekusiųjų teismai paskutiniame Rusijos regione, kur jų iki šiol nebuvo, – Čečėnijoje. Formaliai tai reikš 1999 metų moratoriumo nutraukimą.
Nė vienas Rusijos elito atstovas neparėmė mirties bausmės sugrąžinimo. Prezidento sekretorė spaudai Natalija Timakova rugsėjį pranešė, kad „nei prezidento administracija, nei teisėjai, nei valdžios teisminės institucijos dabar mirties bausmės moratoriumo atšaukimo temos nenagrinėja“.
Radijo stoties „Echo Moskvy“ duomenimis, Dmitrijus Medvedevas pareikš savo neigiamą požiūrį į mirties bausmę metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui, kurį turėtų skaityti lapkritį. Aukščiausiojo teismo teisėjas Vladimiras Davydovas priminė, kad jeigu 2010 metais mirties bausmė bus taikoma, tai gali kirstis su Rusijos tarptautiniais įsipareigojimais.
„Šiuo metu Rusija ratifikuoja 6–ąjį protokolą, ir iki šiol nepareiškė ketinimo atsisakyti dalyvauti šioje sutartyje“, – pažymėjo V.Davydovas. Kaip matyti iš informacijos, kurią išplatino Aukščiausiojo teismo sekretorius spaudai Pavelas Odincovas, AT teisėjai, kreipdamiesi į KT, nesiekia sugrąžinti mirties bausmės, o tik nori išsiaiškinti šį klausimą, kad būtų išvengta „prieštaringos teisės aktų taikumo praktikos“ žemesnių instancijų teismuose.
Žmogaus teisių įgaliotinio Vladimiro Lukino nuomone, mirties bausmę draudžia Europos žmogaus teisių konvencija, o 6–asis protokolas tik patikslina ir konkretizuoja šią padėtį.
Mirties bausmė – tai pavojingiausias dalykas; Europoje ji netaikoma, – V.Žirinovskis„Mirties bausmė – tai pavojingiausias dalykas; Europoje ji netaikoma. Šį bausmė liko tik kai kuriose JAV valstijose, o būti panašiems į Korėją ar Kiniją mums nėra prasmės“, – savo ruožtu mano Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Žirinovskis.
Šiuo metu Rusijos kalėjimuose atlieka bausmę iki gyvos galvos 1 509 žmonės, kuriems, jeigu šalyje būtų mirties bausmė, galėtų būti paskirta. JT ekspertas profesorius Vitalijus Kvašis pareiškė interviu žurnalui „Ogoniok“, jog nors paplitusi nuomonė, kad Rusijos įstatymai itin griežti, kalėti iki gyvos galvos nuteisiami ne daugiau kaip 1 proc. asmenų, pripažintų kaltais tyčine žmogžudyste. Pasak jo, paprastai žudikai nuteisiami 7–8 metų laisvės atėmimu.
Teisių gynimo organizacijų duomenimis, 2008 metais pasaulyje buvo nuteisti mirties bausme 8,8 tūkst. žmonių, o beveik 2,4 tūkst. ji buvo įvykdyta. Pagal mirties nuosprendžių skaičių pirmauja Kinija, po jos eina Iranas, Saudo Arabija, JAV ir Pakistanas.
Mirties bausmė numatyta 59 šalių įstatymuose. 25 iš jų pernai realiai ją taikė. Remiantis turima informacija, per pastaruosius 30 metų Jungtinėse Valstijose iš beveik 30 tūkst. nuteistųjų mirties bausme 128 vėliau buvo visiškai išteisinti.
