Seimo komitetas generalinio prokuroro Algimanto Valantino klausia, kokie veiksmai buvo atlikti tiriant bylą, kurioje kaunietis Drąsius Kedys metė kaltinimus pedofilija Kauno apygardos teisėjui Jonui Furmanavičiui, sąvadavimu – mažametės motinai.
Pasak komiteto vadovo Stasio Šedbaro, jei paaiškėtų, jog tyrimas buvo vilkinamas, vykdomas aplaidžiai ar abejingai, būtų keliamas prokuratūros atstovų atsakomybės klausimas.
„Mes tikrai formuluosime klausimus dėl atsakomybės, visų lygių. Pagal atitinkamus lygius: jei visa sistema nedirba, aiškus atsakymas, jei atskiros sistemos grandys, taip pat. Turi būti konkrečiai įvardyti asmenys“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo vadovas.
„Mes aiškinsimės, ar visa prokuratūros sistema, kadangi čia dalyvavo ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra, ir Kauno apygardos prokuratūra, po to tam tikrus veiksmus atliko Generalinė prokuratūra ir perdavė bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai, nepaisant to, kad tai susiję su kaltinimais teisėjui, kuris turi imunitetą, tai šiuo atveju, matyt, tik GP galėjo atlikti tyrimą, veikė tinkamai. Mes negalime perimti teisėsaugos institucijų funkcijos, bet mes turime teisę paklausti – ką padarė, kokie terminai, koks dėmesys buvo skiriamas, kokios procesinės priemonės taikomos“, – sakė S.Šedbras.
Turi būti konkrečiai įvardyti asmenys, – sakė S.Šedbaras.„Ar buvo akistatos, ar buvo visi asmenys apklausti, ar buvo psichologiniai tyrimai, vienos ir kitos mergaitės, ar buvo rimtas dėmesys skiriamas D.Kedžio kaltinimams, tiriant ir kitą versiją, ar tai nėra šmeižtas, ar tai nėra bandymas išsikovoti vaiko tokiomis priemonėmis, ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal moterų, kurių viena nužudyta, prašymus, šiuo atveju gal buvo pagrindo skirti psichiatrinę ekspertizę D.Kedžiui, žmogus būtų tiriamas, ir jis būtų vietoj, ir žmonės gyvi“, – tęsė komiteto vadovas
Komiteto parengtame klausimyne GP prašoma pateikti datas, kuomet buvo gauti vienokie ar kitokie prašymai, skundai, kokių priemonių imtasi juos aiškinantis, ar buvo pradėtas tyrimas dėl teisėjui mestų kaltinimų, jei ne – dėl jo šmeižto, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant apsaugoti mažamečių mergaičių interesus ir t.t.
Klausiama, kiek kartų ir kada buvo apklausta mergaitė, kokie psichologinės apklausos rezultatai, kokie pavedimai buvo duoti operatyviniams darbuotojams ir kokie tokių priemonių taikymo rezultatai, nuo kada prokuratūrai tapo žinoma, kad D.Kedys viešai kaltina seksualine prievarta Kauno apygardos teismo teisėją J.Furmanavičių, kada apklausti asmenys, kuriems mesti įtarimai.
Taip pat klausiama, kokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti mažamečių mergaičių interesus, ar bendradarbiauta su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ar mergaitės motina bei nužudytoji kreipėsi į prokuratūrą dėl D.Kedžio grasinimų nužudyti, o jei toks kreipimasis buvo – kokia buvo pareigūnų reakcija.
Generalinis prokuroras A.Valantinas teigė esąs pasirengęs atsistatydinti, jeigu tai išspręstų visas problemas teisėtvarkos srityje, arba jeigu kas nors objektyviai išsiaiškinęs pasakytų, kad ko nors jis tokiomis aplinkybėmis nepadarė. „Bet šiandien dar nėra nustatytos tuos įvykius lėmusios priežastys“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė generalinis prokuroras.
A.Valantinas teigė, kad po to, kai bus objektyvus išsiaiškinimas, spręs, kokių veiksmų imtis vertinant konkrečių prokurorų darbą.
Jis pripažino, kad įvykiai Kaune sudavė rimtą smūgį prokuratūrai. „Tačiau teisti ir vertinti neigiamai iš anksto nesinorėtų. Taip, šis atvejis parodo galbūt ir mūsų klaidas. Tik klaidų mums niekas nenori atleisti ir leisti jų ištaisyti. Tokiu atveju mes galime pritrūkti prokurorų, kurie norėtų imtis tirti sudėtingas bylas“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros vadovas.
Pirmadienį, kaip įtariama Drąsius Kedys, Kauno centre nušovė teisėją J.Furmanavičių, o paskui – savo dukters motinos Laimos Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Po intensyvių antrą parą vykstančių paieškų pareigūnai D.Kedžio dar nėra radę.
D.Kedys beveik prieš metus kreipėsi į Kauno policiją dėl savo mažametės dukros tvirkinimo, prie kurio organizavimo, anot jo, prisidėjo ir mergaitės motina L.Stankūnaitė. Mažamečių tvirkinimu jis kaltino teisėją J.Furmanavičių bei Pilietinės demokratijos partijos atstovą Andrių Ūsą.
Pusmetį byla tirta Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra.
D.Kedys prokurorus tuomet apkaltino dangstant mergaitę esą tvirkinusį teisėją J.Furmanavičių, nes prokuroras atsisakė jį apklausti, prokurorai savo ruožtu mergaitės tėvą kaltino vengimu bendradarbiauti su teisėsauga, nes jis atsisakė leisti mergaitę pakartotinai ištirti psichologams, jam nedalyvaujant.
Sąvadavimu tėvo apkaltinta motina tvirtino, esą jis siekia taip prisiteisti sau vaiko globą. Vienas D.Kedžio „įtariamųjų“, A.Ūsas mergaitės motinai padėjo kovoti dėl vaiko globos, vėliau tapo ir mergaitės krikštatėviu – mergaitės motinos teigimu, esą dėl to ir užsitraukė D.Kedžio nemalonę.
Kylant triukšmui šią bylą išsireikalavo Generalinė prokuratūra, vėliau perdavė ją Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Vilniaus apygardos teismas antradienį iš dalies patenkino dviejų žmonių nužudymu įtariamo kauniečio D.Kedžio skundą ir panaikino ankstesnius sprendimus nepateikti įtarimų buvusiai jo gyvenimo draugei L.Stankūnaitei.
Antradienį Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs D.Kedžio skundus, panaikino prokurorės Genovaitės Ročienės ir Kauno miesto apylinkės teismo nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą L.Stankūnaitės atžvilgiu.
D.Kedys siekia, kad jo penkiametės dukros motina būtų teisiama už mažamečio tvirkinimą ir padėjimą padaryti nusikalstamą veiką.
Pagal antradienį priimtą nutartį įpareigota klausimą dėl įtarimo pateikimo L.Stankūnaitei perduoti svarstyti Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri ir atlieka tyrimą dėl galimo mažametės tvirkinimo.
