„Paėmus Dubajų, kur pinigų netrūko, vidinė erdvė labai panaši, išorėje tūris galbūt šiek tiek paapvalintas. Bet kad nuo to būtų kažkas laimėta, negalima teigti. Tam tikra prasme tas lietuviškas minimalistinis variantas atrodo santūriau ir stilingiau. Vokietijoje, Austrijoje, kiek teko matyti, tūris aplipdomas ažūrinėmis konstrukcijomis, kad jis būtų šiek tiek sušvelnintas vietovės kontekste, bet tai irgi gana dekoratyvinės priemonės“, – pasakojo D.Linartas.
Arenos viduje naudojant virtažus sukurtas Austriškų kalnų įvaizdis. Pasak „Snow arenos“ architektės Justinos Narauskienės, buvo svarstyti ir lietuviški motyvai, ir modernaus interjero idėja.
„Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta, kad viešas objektas turi būti šiltas, priimtinas absoliučiai visai visuomenei. Buvo orientuotasi į Europoje lyderiaujančius slidinėjimo kurortus – Austriją, Šveicariją – tam, kad būtų suteiktas maksimalus komfortas išsiilgusiems kalnų“, – teigė J.Narauskienė.
Buvo orientuotasi į Europoje lyderiaujančius slidinėjimo kurortus – Austriją, Šveicariją – tam, kad būtų suteiktas maksimalus komfortas išsiilgusiems kalnų, – teigė J.Narauskienė.
Vis dėlto, pasak D.Linarto, sunku apgauti pojūčius ir įsivaizduoti, kad čiuoži Austrijos kalnuose, kur šviečia saulė.
„Tai būtų per stiprus palyginimas. Aišku, reikia sveikinti pastangas švelninti buvimo uždaroje aplinkoje atmosferą“, – tikino slidinėjimo entuziastas.
Vyro teigimo, arenos restoraną buvo galima suprojektuoti aukščiausiame arenos taške, tokiu būdu būtų buvusi sukurta unikali aplinka ir atmosfera. Taip pat, pasak D.Linarto, slidinėjimo trasose trūksta apšvietimo.
„Pabuvus ten ilgesnį laiką, pradeda psichologiškai slėgti“, – tikino D.Linartas.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
