Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Slidininkų dienoraštis. Slidinėjimas Slovakijoje, Zuberec kurorte

Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje
Sniego zona.lt/Jano nuotr. / Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje
Šaltinis: Sniegozona.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Idėja nuvažiuoti į kalnus paslidinėti gimė dar vasarą. Besiilsint prie ežero, begaudant šiltus saulės spindulėlius linksmoje kompanijoje ir besidžiaugiant gražiomis akimirkomis, kažkas susimastė : „O ką gi mes veiksime žiemą?“, žodis po žodžio, buvo nutarta, kad važiuosim į kalnus, nors anksčiau nei vienas iš mūsų net ant slidžių nestovėjo.

Visi slidininkų dienoraščiai

Rašyk Slidininikų blogui ir laimėk striukę

Kelionės planavimui jau rudenį buvo sukurtas „skype“ konferencinis pokalbių kambarys, kur kiekvienas dalinosi savo mintimis. Norą nulėkti „į kalnus“ išreiškė aštuoni žali entuziastai. Dabar reikėjo nuspręsti kur važiuosime. Kadangi, anksčiau niekas iš mūsų neslidinėjo, apie brangius slidinėjimo kurortus ir labai aukštus kalnus kalbos nebuvo. Galų gale nutarėme  važiuoti į Slovakiją. Populiariausios Slovakijos aukštumos mūsų nedomino, nes be jokios patirties tokiems šturmams nebuvome pasiruošę, taigi ieškojome ramesnės ir pigesnės vietelės. Po ilgų paieškų ir svarstymų pasirinkome nedidelį miestelį  Žiemuosiuose Tatruose, kuris vadinasi Zuberec. Šis miestelis ypatingas yra tuo, kad nuo pasienio su Lenkija jis yra nutolęs apie 50 km. Geografiniu požiūriu buvome netoli Zakopanės, tik iš Slovakijos pusės.

Transportui pasirinkome 9–vietį „Renault Trafic“, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo puikus variantas, nes neskaitant didelės erdvės visų mūsų  bagažui, jame gražiausiai tilpo slidės bei

Sniego zona.lt/Jano nuotr./Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje
Sniego zona.lt/Jano nuotr./Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje

snieglentės. Važiuojant didesne kompanija, sprendimas išsinuomoti tokį autobusiuką yra tikrai logiškas sprendimas. Visų pirmą tai yra labai patogu, nes neprarandamas mobilumas, kiekvieną dieną galima vis į kitą kurortą nulėkti paslidinėti. Taip pat šios klasės autobusiukai yra labai komfortiški, todėl kelionė neprailgsta. Išlaidos nėra ypatingai didelės, didžiausią sumą surijo nuoma. Bet kai važiuoja daugiau žmonių, vistiek apsimoka rinktis tokį variantą. Svarbu yra tai, kad vairuoti tokios klasės automobilį užtenka turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Kitas esminis faktorius buvo stogas virš galvos. Iš anksto užsirezervavome vietas dešimčiai dienų dviejų žvaigždučių, bet kaip vėliau paaiškėjo labai jaukiame šiltame ir su labai mielu personalu, viešbutyje – Tatrawest, http://www.tatrawestsro.sk/. Šis viešbutis turi restoraną, atskirą barą, taip pat siūlo savo lankytojams tokias pramogas kaip biliardas, sauna, pingpongas, yra įvairių žaidimo automatų. Taip pat nuo pat durų kelis kartus per dieną kursuoja „ski busas“  kuris nemokamai nuveža ir parveža žiemos pramogų mėgėjus į didžiausią slidinėjimo kurortą „Rohace–Spalena“ nutolusį nuo miestelio 10 km atstumu.

Dabar viskas nuo pradžių. Iš Lietuvos išriedėjome, prisipylę pilną baką degalų, vėlu šeštadienio vakarą. Tikslas buvo per naktį pralėkti Lenkiją. Nors pakaitomis važiavome beveik be poilsio, visgi žiemos kelias reikalavo atsargumo. Anaiptol paryčiais jau buvome Krokuvoje. Nuo Krokuvos iki Zubereco atstumas nėra didelis, apie 180 km, bet žiemos metu šis atstumas gali prailgti, nes žemyn nuo Krokuvos jau prasideda kalnuotos vietovės ir kelias link Slovakijos yra praktiškai

Sniego zona.lt/Jano nuotr./Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje
Sniego zona.lt/Jano nuotr./Slidinėjimas Zuberece, Slovakijoje

vienintelis. Todėl savaitgaliais eismas jame yra labai intensyvus, nes dauguma lenkų renkasi ne nuosavą garsų Zakopanės kurortą, o traukia i kaimyninę šalį, kur kaip ne keista slidinėjimo malonumai yra ženkliai pigesni. Taigi sugaišę šiek tiek laiko kamščiuose po pietų jau buvome vietoje. Skaniai pavalgėme viešbučio restorane ir pradėjome žvalgybą. Sotūs pietūs Slovakijoje kainuoja apie 30 Lt, praktiškai pavalgymas kavinukėse kainuoja 1,5 karto brangiau negu pas mus. O pačio maisto kainos parduotuvėse beveik nesiskiria nuo mūsų kainų.

Kitos dienos ankstų rytą nuvykome išsinuomoti slidinėjimo inventoriaus. Nuomos punktai yra ne tik prie kiekvienos trasos, bet ir pačiame mieste radome tris parduotuves, kurios vertėsi žiemos sporto inventoriaus pardavimu bei nuoma. Paslaugūs slovakai puikiai kiekvienam parinko tinkamus batus ir „šviežias“ nenudrožtas slides. Aštuonioms dienoms pilnas inventoriaus komplektas : batai, slidės, lazdos, vienam žmogui kainavo 130lt, kas yra tikrai nebrangu. Dviejų kilometru atstumu nuo viešbučio yra įrengtos dvi slidinėjimo trasos, tai yra „Milotin“ ir „Janovky“. Mes daugiausiai laiko praleidome pastarajame komplekse, nes jame be ilgos raudonos, buvo dar dvi mėlynos, lengvesnės trasos.

Optimistiškai sumokėję už keturias valandas po 13 Eur, net nenumanėme, kad neatsilaikysime nei vienos... Pirmą kartą nei vienas iš mūsų nepakilo iki pat galo. Kas anksčiau, kas vėliau bet visi nugriuvome bekylant su keltuvu. Apačion leidomės, kaip kam gavosi, bet tik ne ant slidžių. Po nepilnos valandos kankynių susitikome vidurį kalno įrengtoje kavinukėje aptarti mūsų strategijos, kaip visgi gyviems, nusileisti nuo kalno, nes pagrindines trasos ilgis yra 1,7 km. Karsta arbata su romu vieniems pridėjo drąsos, kiti tuo tarpu nusprendė nusileisti piesčiomis... Kitą dieną jau buvome apdairesni. Iš karto pasirinkome mėlyną trasą, kur kalno nuolydis nėra toks status ir sumokėjome ne už valandas, o už atskirus nusileidimus, kas irgi praktiškai visur yra įmanoma. „Ski pass“ 7 dienoms kainuoja 70 Eur. Slidinėjimas dvi valandas 9 Eur.Yra be galo daug variantų, taip pat galima slidinėti vakare, prie dirbtinio apšvietimo.

Būnant mobiliems neapsimoka pirkti „ski pass–o“, nes važinėjimas viena trasa visą savaitę tikrai gali nusibosti. Pasivažinėjus po apylinkes pastebėjome, kad įvairių slidinėjimo trasų yra be galo daug. Taigi keliaujantiems į kalnus automobiliais tikrai neverta apsiriboti viena trasa. Nepatyrusiems slidininkams „Janovky“ slidinėjimo kompleksas bus tikrai pats tas, nes išmokus stovėti tvirčiau ant kojų 1,7 km ilgio, plati trasa palieka daug teigiamų emocijų. Be abejo tiems, kurie nori dar daugiau, gali nuvykti į „Rohace – spalena“ trasų kompleksą (nutolusi apie 10 km nuo Zuberec miestelio) su 4,5 km ilgio pagrindine trasa.

Kas pavargs nuo slidinėjimo, gali rinktis poilsį vandens pramogų parkuose, kurių Slovakijoje apstu. Kai kurie kompleksai įrengti prie pat slidinėjimo trasų. Mes apsilankėme Oravice parke. Keturios valandos vandens pramogų kainavo 50 litų. Atvirose lauko baseinuose galima stebėti nuo kalno besileidžiančius savo draugus. Vandens procedūros tikra atgaiva kūnui po intensyvaus kalnų slidinėjimo.

Tiems, kurie pirmą kartą ruošiasi važiuoti slidinėti i Slovakiją, Zuberec miestelis, manau būtų tikrai neblogas pasirinkimas. Gausybė skirtingo sudėtingumo trasų, vandens parkų ir tikrai gražūs Tatrų kalnai neturėtų palikti abejingų.

Sniegozona.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min