Bulvių laukų šalyje nėra vietos futbolui

Lietuva pastarosiomis dienomis dar kartą išgarsėjo visoje Europoje. Praėjusią savaitę apie mus priminė lenkų futbolo chuliganai, per draugiškas Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinių rungtynes Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną pavertę mūšio arena ir suniokoję jo tribūnas. Šią savaitę Europa nustebo sužinojusi, kad pasaulio čempionams ispanams Kaune teks žaisti stadione, kuriame daugiau smėlio nei žolės, o veja labiau primena bulvių lauką nei futbolui skirtą dangą.

Prieš rungtynes S.Dariaus ir S.Girėno stadiono darbininkai plušo nesudėdami rankų. Per praėjusį savaitgalį vos spėję aptvarkyti lenkų chuliganų atakos nuniokotą stadioną, jie po kiekvienos Ispanijos futbolininkų treniruotės kruopščiai grėbliavo ir volavo ištryptą veją.

Prieš rungtynes stadioną, tribūnas ir ypač vejos būklę atidžiai tikrino priekabūs ekspertai – UEFA delegatas vokietis Raineris Kochas ir aikštės arbitras prancūzas Laurent'as Duhamelis. Jie tik likus valandai iki numatytos varžybų pradžios davė galutinį leidimą žaisti.

Viešieji ryšiai

Dar neseniai būta ambicingų ketinimų paversti varganą Kauno stadioną spindinčiais, net Vakarų šalių stadionus pranokstančiais futbolo rūmais. Dešimtys milijonų žadėtų investicijų praplaukė pro Kauną, bet iki Vilniaus taip pat nepriplaukė. Sostinėje taip pat riogso jau 200 milijonų litų prarijusio nacionalinio Tūkstantmečio stadiono griaučiai. Moderniu futbolo stadionu kol kas gali pasigirti tik Marijampolė, sugebėjusi įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius mano, kad kalbos apie apverktiną stadiono būklę yra gerokai perdėtos.

„Iš futbolo žaidėjų sulaukiame priekaištų tik dėl vejos, ji tikrai keistina. Tačiau mūsų šalies klimatas atšiaurus, jo nepakeisime. O įrengti dirbtinę šildomą veją per brangu. Manau, skandalas dėl blogos stadiono būklės yra viešųjų ryšių akcijos dalis. Bet jei ji padės įrengti nors vieną europinio lygio futbolo stadioną, tegul tokia būna“, - kalbėjo V.Snarskis.

Pastatė turtingas verslininkas

Ar Kaunas dar turi vilčių tapti futbolui palankiu miestu? Į šį klausimą negali atsakyti nei miesto valdžia, nei Lietuvos futbolo prezidentas Liutauras Varanavičius, manantis, jog būtent politikų intrigos ir sužlugdė futbolo stadionų atnaujinimo bei plėtros planus.

„15min” neieškojo kaltininkų, o pasidomėjo, kaip kaimynams latviams ir estams pavyko pastatyti modernius, europinius standartus atitinkančius stadionus.

Latviams negėda priimti aukščiausio lygio komandas 10 tūkst. žiūrovų talpinančiame Rygos “Skonto” stadione. Tačiau buvęs šio stadiono direktorius, Latvijos futbolo federacijos atstovas Guntaras Indriksonas teigė, kad jo šalyje problemos panašios į Lietuvos.

Jo teigimu, Rygos miesto ir Latvijos valdžia stadionams irgi šykštėjo pinigų. “Skonto” stadioną 2000 metais savo lėšomis pastatė to paties pavadinimo futbolo klubo įkūrėjas, verslininkas Guntis Indriksonas.

Vargsta ir latviai

„Jau prabėgo daugiau kaip dešimt metų, stadioną tenka paremontuoti – tai irgi daroma privačiomis lėšomis, valdiškų pinigų negauname“, - guodėsi G.Indriksonas.

Latvijos futbolo federacijos veikėjas pripažino, jog „Skonto“ stadionas tik „daugiau ar mažiau“ atitinka europinius standartus. Pagrindinis Rygos stadiono trūkumas toks pat, kaip ir Kauno: ankstyvą pavasarį ir rudenį ištrypiama veja, kurią sunku atkurti.

Apie nacionalinio futbolo stadiono statybą šiuo metu latviai nė nesvajoja. Naujas stadionas kol kas yra per didelė prabanga iš krizės dar neišbridusiai šaliai.

Estų futbolą valdžia remia

Estijos futbolo mėgėjams pasisekė labiau – 2001 metais pastatytas stadionas „A. Le Coq arena“ turi modernią dirbtinę veją. Šiame stadione galima pradėti žaisti jau pirmomis kovo dienomis, o baigti – lapkričio pabaigoje. Turtingas ne tik Talinas – visoje šalyje įrengta 40 dirbtine veja nuklotų futbolo aikščių.

Žmogiška prasme suprantu futbolo federacijos vadovus, jie jaučia nuoskaudą, užjautė Kauno meras A.Kupčinskas.

Talino stadiono statybai Estijos valdžia nemokamai davė sklypą, biudžeto lėšomis buvo įrengtos visos komunikacijos. Likusią didžiąją statybų išlaidų dalį pasidalijo Estijos futbolo asociacija (EFA) ir futbolo klubas „Flora“. Estai užsienio kapitalo inveticijų neieškojo, statė neskubėdami, maždaug trejus metus. Atrodo, pastatė neblogai – EFA Baltijos šalių futbolo lygos koordinatorius Dmitrijus Skiperskis teigė, jog stadioną per 10 metų tik retkarčiais reikia šiek tiek paremontuoti. D.Skiperskio teigimu, Talino miesto ir nacionalinė valdžia ne tik nedaro kliūčių vystyti futbolo infrastruktūrą, bet ir pagal išgales padeda.

Nesutarė ir su federacija

Kauno meras A.Kupčinskas atmetė priekaištus, esą jis globoja krepšinį, o futbolo plėtrą stabdo.

„Krepšinis pas mus yra sėkmingiausia sporto šaka, todėl ir sulaukia daugiausia paramos. Žmogiška prasme suprantu futbolo federacijos vadovus, jie jaučia nuoskaudą“, – sakė A.Kupčinskas.

Prieš metus nesėkmingai baigėsi ir paskutinis bandymas gaivinti Kauno futbolo stadioną. Buvo sutarta, kad Lietuvos futbolo federacija invstuos 2,5 mln.Lt, o Kauno savivaldybė – 1,5 mln. Lt. Bet išėjo šnipštas – savivaldybė apkaltino federaciją, kad šioji laiku neparengė techninio projekto, tad stadiono atnaujinimo planai nusikėlė į neapibrėžtą ateitį.

Planai žlugo vienas po kito

Lietuvoje futbolo stadionai statomi tik pažadais. Prieš ketverius metus "Ūkio banko investicinė grupė" (ŪBIG) pateikė Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektą, kurio vertė – 77 mln. litų. Už šią investiciją verslininkai prašė stadioną 60 metų perleisti į FBK "Kaunas" rankas. Tokio sandorio galimybė buvo sutikta priešiškai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./LFF įsitikinusi, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionui, kur šiuo metu vyksta futbolo varžybos, būtina rekonstrukcija

Panašiai įstrigo ir ŪBIG ketinimai rekonstruoti Vilniaus “Žalgirio” stadioną. Verslininkai su valdininkais nesutaria dėl stadiono rekonstrukcijai prašomos ES paramos dydžio.

Prieš trejus metus Kaune apsireiškę vokiečių bendrovės „Strabag“ atstovai pasiūlė pastatyti stadioną už 100 mln. Lt. Iš savivaldybės jie teprašė skirti sklypą. Tačiau netrukus vokiečiai pareiškė, jog kauniečiai per ilgai krapštosi, ieškodami žemės stadionui ir pareiškė investuosiantys į stadiono statybą sostinėje, Naujojoje Vilnioje. Vokiečiai pasirodė Vilniaus savivaldybėje, tačiau netrukus dingo.

Liutauras Varanavičius, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas: „Lietuvoje susiklostė keista padėtis – maži miesteliai turi geresnius futbolo stadionus, nei didmiesčiai. Užuot statęs daugiausiai koncertams skirtą areną už pusę milijardo mokesčių mokėtojų pinigų, Kaunas verčiau sukrapštytų kelis milijonus futbolo stadionui atnaujinti, kilstelėti iki europinio lygio, idant nebūtų gėda prieš užsienio žaidėjus.

Kaunui buvo proga turėti turbūt geriausią stadioną Baltijos šalyse, jei tik valdininkai būtų grečiau apsisukę. Vokiečiai tenorėjo sklypo mieste, bet ir jo kauniečiai nerado.

Sostinėje reikalai klostosi ne ką geriau. Nacionalinio stadiono Šeškinėje lauktume dar nežinia kiek metų. Todėl palengva, kiek leidžia lėšos, atnaujiname „Vėtros“ stadioną. Aišku, futbolo stadioną statyti geriau būtų Vingio parke, tačiau tam priešinasi lengvaatlečiai“.

Andrius Kubilius, ministras pirmininkas:  „Bet kuriuo atveju būtų gerai, kad rūpintumėmės ne tik stadionais, bet ir komanda. Ir ne tik nacionaline, bet ir klubinėmis komandomis. Jeigu į Lietuvą pradės važinėti „Real“ ar „Chelsea“ klubai, tai tada gal atsiras ir stadionų.

Iš tikrųjų turime gana ilgai užsitęsusią žiemą, lėtai ateinantį pavasarį. Mano įsitikinimu, mūsų futbolo specialistai ir aikštelių prižiūrėtojai yra padarę viską, kad tokiomis sąlygomis aikštelė būtų geriausios kokybės. Galbūt galime tikėtis, kad kada nors klimatas keisis ir mes turėsime mažiau tokių problemų”.