Buvęs „Vėtros“ stadionas gelbės Lietuvos futbolą nuo gėdos

Tik laikas atsakys, ar dabartinis Lietuvos futbolo federacijos stadionas Vilniuje bent šiek tiek nutildys kritikos jūroje mirkstančius federacijos ir vyriausybės atstovus. Rugsėjį čia jau turėtų apsilankyti pirmoji Lietuvos rinktinės varžovė 2012-ųjų Europos čempionato atrankos turnyre – Lichtenšteino vienuolikė. Žinoma, gali ir neapsilankyti.

Gegužės viduryje bus patvirtintas galutinis LFF stadiono projektas, paaiškės tikslios finansinės sąnaudos, tolesnių darbų veiksmai. Bet darbai nestovi vietoje. LFF pamažu jau kuriasi buvusiame „Vėtros“ stadione, traktoriai plėšo žolę, buvę šeimininkai dar bylinėjasi dėl likusio turto.

Prioritetas – dirbtinė danga

Liepkalnio gatvėje stoties rajone esantį stadioną LFF įsigijo už 2 mln. 200 tūkst. Lt. Dar du šimtus tūkstančių investavo į dokumentų ir leidimų sutvarkymą. Kol kas tai visos investicijos, skirtos naujajam „nacionaliniam“ stadionui. Jo sutvarkymui, šiukšlių išvežimui LFF savaitgalį surengė specialią švaros akciją, kurios talkininkais tapo patys federacijos darbuotojai, futbolininkai, savanoriai.

„Darbų dar begalė, tačiau svarbiausia kuo greičiau padengti naują dirbtinę dangą ir paversti stadioną trečiosios UEFA kategorijos. Nenorime, kad pasikartotų Ispanijos ir Lietuvos mačo istorija. Per du mėnesius sutvarkysime dangą, o iki rudens reikia suspėti pertvarkyti pagrindinę tribūną, privažiavimus, darbo vietas LFF nariams ir žurnalistams“, – pasakojo LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Jeigu nereikės prie vienos tribūnos perkelti dujų linijos – LFF stadiono sąmata sieks apie 11–12 mln. Lt. Jei reikės – apie 16 mln. Lt. Pasak L.Varanavičiaus, dirbtinė danga – vienintelė alternatyva stadionų neturinčiam Vilniui.

„Šio stadiono negalėsime skirti tik nacionalinėms rinktinėms. Dirbtinę dangą darome dėl vaikų ir mėgėjų. Tokią dangą jau turi Kėdainiai, Gargždai, Panevėžys ir Kaunas. Būtent ant tokios Maskvoje žaidė Vokietijos ir Rusijos rinktinės“, – dėstė L.Varanavičius.

Pavadins rėmėjo vardu

Apie neseniai čia šeimininkavusį Vilniaus „Vėtros“ klubą primena tik kartkartėmis užsukantys antstoliai ir bankroto administratorius. Dalis smulkaus turto (stadiono švieslentė, dirbtinis apšvietimas) vis dar priklauso „Vėtros“ klubui, kuriam pradėta bankroto procedūra.

„Mūsų pozicija yra paprasta: mes pasiryžę turtą perpirkti, jei susitarsime su administratoriumi ir kainos bus realios. Dabar visas turtas yra stadione ir mums laikinai leista juo naudotis“, – sakė L.Varanavičius.

„Mes norime turėti žvirblį rankoje, o ne visus tuos pasakojimus ir pažadus apie kitus projektus. Jei ateityje kažkas bus, mes šį stadioną tiesiog paversime mažu, tvarkingu ir atitinkančiu visus mūsų poreikius“, – dėstė L.Varanavičius.

Dabar stadionas vadinamas Lietuvos futbolo federacijos vardu, tačiau vėliau bus pavadintas pagrindinio rėmėjo vardu.