Lina Grinčikaitė: vis tiek būčiau sportavusi

Alfredo Pliadžio nuotr.

Metų pabaigoje kuklią ir nelabai dėmesį mėgstančią klaipėdietę užgriuvo pripažinimo lavina. Išrinkta geriausia uostamiesčio sportininke, portalo 15min.lt lankytojai ją pripažino metų jaunąja viltimi, mergina pateko ir tarp labiausiai per pastaruosius metus patobulėjusių sportininkų.

Tad palaukėme, kol į Linos gyvenimą grįš sąlyginė ramybė, ir paprašėme pasidalyti mintimis apie buvusius bei artėjančius startus nauju, olimpinių žaidynių pusfinalininkės, amplua. Juo labiau ir proga kaip reta tinkama pasitaikė – visiškai netrukus (kovo 4–6 dienomis) Lina dalyvaus Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Italijoje.

Po Pekino – naujas požiūris

„Scanpix“ nuotr.

Visų pirma 15min.lt paklausė L.Grinčikaitės, kaip pasikeitė požiūris į ją po sėkmingo starto Pekino olimpiadoje. „Galima sakyti, dvejopai – vienose varžybose pranešėjai pabrėžia mano pasiekimą Kinijoje ir pristato kaip vieną iš favoričių. Kitose varžybose, kaip buvo neseniai Austrijoje, pamiršta įtraukti į finalinio bėgimo protokolą. Tuomet  su Bulgarijos sprintere I.Lalova pasiekėme geriausius laikus per parengiamuosius bėgimus, o savo pavardės finalo protokole neradau. Net ir bėgti teko 7-u taku.

O jei kalbėtume apie mano požiūrį, tapau daug reiklesnė sau – atsirado naujas stimulas stengtis ir nesustoti ties tuo, kas pasiekta. Pasirodymas Pekine pridėjo pasitikėjimo – dabar žinau, kad galiu kovoti su pačiomis geriausiomis, o tai įpareigoja. O jaudulys visada buvo, yra ir bus.“

Draugės ir (ar) varžovės

J.Grigaravičiaus nuotr.

„Varžybose dažniausiai sutinku nuolatines varžoves – mes viena kitą jau gerai pažįstame ir su kai kuriomis bendraujame visą sezoną, – sako sprinterė. – Tai daugiausia Europos sportininkės (bendrauju net su Lenkijos sprintere, kuriai pralaimėjau 2005 metų Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate Kaune) – pasisakome viena kitai, kaip sekėsi vienose ar kitose varžybose, sužinome, kas kur startuoja.“

Bendrauja Lina ir su dabartinė Lietuvos sprinto distancijų rekordininke Agne Visockaite-Eggerth (jai priklauso 50, 60, 100 bei 200 metrų bėgimo Lietuvos rekordai). „Ji visada pasveikina su pergalėmis, domisi mano rezultatais.“ Pasidomėjus, ar labai Agnė pyks, jei jos rekordai bus pagerinti, L.Grinčikaitė šypteli: „Visų pirma reikia juos pagerinti. O kaip reaguos, reikėtų klausti jos pačios, tačiau nemanau, kad tai bus pyktis.“

Pragmatiškai Lietuvos sprinto karalienė žiūri ir į tikimybę, kad kas nors ims ir pagerins jos pasiektus rezultatus: „Tiesiog turėčiau konkurentę, o bet kokia konkurencija yra teigiamas dalykas.“

Beje, paskutinį kartą Lietuvoje Lina pralaimėjo prieš dvejus metus LAF taurės vasaros varžybose – ją 0,1 sekundės dalimi 100 metrų distancijoje aplenkė A.Dagelytė.

Būsimi startai

Alfredo Pliadžio nuotr

Startas Europos uždarų patalpų čempionate Turine bus paskutinis šią žiemą. Pati bėgikė šio starto nesureikšmina ir konkrečių tikslų sau nekelia. „Žiema lieka žiema, man svarbiausi bus vasaros startai.  Pagrindinis – liepos mėnesį Kaune vyksiantis Europos U 23 jaunimo čempionatas. 2005 metais jaučiau didelį spaudimą laimėti medalius, šį kartą bus šiek tiek lengviau. Lietuva turės daugiau pajėgių sportininkų, galėsiančių kovoti dėl medalių – tai ir Eglė Balčiūnaitė, ir Vitalijus Kozlovas, ir kiti. O aš tiesiog stengsiuosi maksimaliai susikoncentruoti ir kovoti dėl pačių aukščiausių apdovanojimų.“

200 metrų distancija

Alfredo Pliadžio nuotr.

Po starto Turine Lina su kitais Lietuvos rinktinės lengvaatlečiais ruošiasi vykti į treniruočių stovyklą Portugalijoje, kur ir pradės pasiruošimą vasaros sezonui. Jame – sprinterės mintys ne vien apie 100, tačiau ir apie 200 metrų distanciją. „Aš niekada neatmetu minties apie 200 metrų distanciją, tačiau ne visada išeina joje startuoti – tai reikia bėgti estafetę, tai 200 metrų bėgimai vyksta tada, kai jau būnu 4 kartus nubėgusi 100 metrų. Esu tikra, kad galiu nubėgti greičiau nei per 23 sekundes, tačiau vis pritrūksta. Turiu kur tobulėti startuodama, šiek tiek šlubuoja rankų darbas bėgant – visa tai žinau ir su treneriu dirbame.“

Apie geriausius pasaulyje ir knygas

Paklausta, ar yra pasaulyje sprinteris, kurį Lietuvos atstovė įvardytų kaip geriausią visų laikų bėgiką ir savo idealą, Lina susimąsto: „Dauguma jų tam tikrais požiūriais yra geriausi. Tad nesilygiuoju į kažkurį vieną – stengiuosi pasiimti iš kiekvieno tai, kas reikalingiausia.“

Nesugalvojo Lina ir kaip, jos manymu, turėtų vadintis anksčiau ar vėliau pasirodysianti knyga apie jos startus. Tačiau neprieštarautų tam, mat yra tikra, jog kai kam toks leidinys būtų naudingas.

Vietoj epilogo

Su treneriu Edmundu Norvilu ir jo sūnumi dainininku Deiviu

Liną Grinčikaitę treniruoja Edmundas Norvilas, dainininko Deivio tėtis. O juk tai gera proga pasidomėti, ką greičiausia Lietuvos mergina mano apie daug polemikos sukėlusią Deivo dainą „Lietuva“. „Nesu apie tai su Deiviu kalbėjusi ir net nematau reikalo. Tai man visiškai svetima sfera ir ji susijusi tik su Deiviu. Tačiau visur ir visada jį palaikau.“

O kuo bėgikė būtų tapusi, jei ne lengvoji atletika? „Vis tiek būčiau sportavusi, man kitaip jau tikrai neišeitų. Tačiau kokia tai būtų buvusi sporto šaka, matyt, būtų sprendęs treneriai – jie geriau žinotų, kokiam sportui tinku.“