Į „Šiaulius“ grįžęs Prekevičius: „Man reikia žaisti“

25 metų 195 cm ūgio krepšininkas „Šiauliams“ atstovavo du (2006–2007 m. ir 2007–2008 m.) sezonus ir buvo vienas ekipos lyderių.

Praėjusį sezoną krepšininkas pradėjo sostinės „Lietuvos ryte“, bet po kelių mėnesių persikėlė į Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina). Šiam klubui gynėjas atstovavo iki praėjusių metų pabaigos, o po to grįžo į Lietuvą.

„Kvietė keli Ukrainos, Latvijos klubai, bet ten žaisti nenorėjau. Pasirinkau „Šiaulius“, nes puikiai pažįstu klubo vadovus, trenerius“, – sakė M.Prekevičius.

Gynėjas šį sezoną Ukrainos čempionate žaidė 7 rungtynes, per kurias aikštėje praleisdavo 29 min., pelnydavo 9 tšk., atlikdavo 3,1 rezultatyvaus perdavimo. Panašūs gynėjo rodikliai ir Vieningosios lygos turnyre: per 3 rungtynes vidutiniškai žaidė 27 minutes, o per jas pelnė 10,7 taško ir atliko 1,3 rezultatyvaus perdavimo.

– Kodėl nepasilikote Mariupolio klube?

– Komandoje įvyko tarsi perversmas – pralaimėjome kelerias rungtynes, nepavyko pasipildyti tinkamais krepšininkais, atsirado ir finansinių nesklandumų. Praėjusį sezoną komanda tikrai žaidė gerai, bet tarpsezonį nepavyko surinkti tokios sudėties. Po kelių nesėkmių klubo vadovai turėjo nemažai priekaištų visiems: ir treneriams, ir žaidėjams. Komandą prieš Naujuosius metus palikus treneriui, išvažiavau ir aš.

– Ilgai svarstėte „Šiaulių“ pasiūlymą?

– Sprendimas nebuvo priimtas tą pačią dieną, nes norėjau viską gerai pasverti. Susėdę prie stalo su „Šiaulių“ vadovais viską aptarėme ir sukirtome rankomis. Ketvirtadienio pavakarę atvažiuosiu į Šiaulius. Čia kelsis ir šeima – žmona Inga ir vasario 16-ąją dvejų metukų gimtadienį švęsiantis Emilis.

– „Šiaulių“ kvietimas buvo vienintelis?

– Ne, buvo dar keletas manimi besidomėjusių klubų, bet grįžti į Ukrainą ar keltis į Latviją pats nenorėjau, o kiti delsė duoti atsakymą. Man reikia žaisti, aš esu išsiilgęs krepšinio, todėl priėmiau gerai pažįstamų „Šiaulių“ kvietimą grįžti.

– Su treneriu aptarėte žaidimo laiką, poziciją?

– Su treneriu Antanu Sireika kalbėjausi, bet ne apie žaidimo laiką. Man kur kas svarbiau išvis žaisti. Žinau, kad reikės rungtyniauti tiek įžaidejo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose, bet tai negąsdina. Kokias užduotis duos treneris, taip ir žaisiu.

– Grįžęs į Lietuvą sportavote? Kiek laiko reikės, kad įsilietumėte į komandą?

– Grįžęs nesėdėjau ant sofutės – sportavau ir individualiai, ir su Simonu Serapinu. Judėjau visą laiką. Pastarąsias savaites buvau gimtuosiuose Gargžduose, nes reikėjo tvarkyti mokslo reikalus universitete.