Iki vasaros geriausią žaidimą susigrąžinti pasiryžęs Linas Kleiza: „Mano vaidmuo rinktinėje nesikeis, dėl to neabejoju“

Sunkiausia, jog po įsimintino bronzinio žygio 2010 metų Pasaulio krepšinio čempionate, L.Kleiza labai norėjo padėti rinktinei Europos čempionate Lietuvoje. Vis tik krepšininkui Europos čempionato fiasko su Makedonija teko stebėti iš šalies.

Šių metų sausio 11 dieną, L.Kleiza sugrįžo į didįjį krepšinį. Vienintelis šį sezoną NBA lygoje – Toronto „Raptors“ klube – rungtyniaujantis Lietuvos krepšininkas tikisi, jog šalies rinktinei šiemet pavyks pratęsti 16 metų tradiciją – žaisti olimpinėse žaidynėse. Tam lietuviams reikia sėkmingai įveikti olimpinę atranką, kuri liepos 2–8 dienomis vyks Venesueloje.

Pats L.Kleiza neslepia, kad kol kas dar negali pademonstruoti savo geriausio krepšinio, tačiau kalbėdamas apie vasarą jis nusiteikęs ryžtingai ir neabejoja, kad vėl taps rinktinės lyderiu, vedusiu komandą į pergales bronziniame 2010 metų pasaulio čempionate Turkijoje.

– Linai, šaunu tave matyti vėl rungtyniaujantį. Ar jautiesi pilnai atsigavęs po traumos? – FIBA.com paklausė L.Kleizos.

– Manau, kad apie 70 procentų. Tvarkaraštis mano reabilitaciją apsunkina – nėra treniruočių, daug rungtynių. Nuolatos keliauji. Sunku taip gyventi, ypač tuomet, kai esi ką tik po sunkios traumos.

– Ar galėtum apibūdinti jausmus, kuriuos jautei pastaruosius metus?

– Buvo sunkus periodas. Žinai, kai tau atsitinka kažkas panašaus, tavo karjera gali baigtis. Praleidau pusę sezono ir svarbiausią sporto įvykį mano šalyje. Taigi buvo labai sunku. Vis tik turiu žiūrėti į priekį. Prieš akis – dar daug metų su krepšinio kamuoliu.

– Ar Europos čempionate Lietuvoje buvai kartu su savo šalies rinktine?

– Taip, stengiausi įsitraukti į procesą, kaip tik galėjau. Vis tik galiausiai teko viską stebėti iš šalies.

– Kaip vertini Lietuvos pasirodymą?

– Tai tikrai nėra blogas rezultatas, tačiau visi buvo nusivylę, kaip mes pralaimėjome Makedonijai. Šiaip ar taip turnyras buvo geras ir daug žmonių buvo laimingi. Dabar turime galimybę žaisti olimpiadoje.

– Kaip vertini atrankos etapo burtus?

– Gavome Venesuelą ir Nigeriją. Tikrai bus sunku, tačiau turime eiti ir žaisti. Mūsų tikslas – vieta olimpinėse žaidynėse. Nuo tada, kai tapome nepriklausomi, nepraleidome nei vienerių olimpinių žaidynių, todėl jei šiemet nepateksime, bus labai liūdna.

– Ar tiki, jog dabartinė Lietuvos rinktinė gali daug pasiekti?

– Mes esame tikrai gera rinktinė. Turime keletą jaunų ir labai talentingų žaidėjų. Tiesiog turime tapti, kaip vienas kumštis. Bus sunku, nežinia, kada mūsų vyrai baigs sezonus klubuose ir kokią rinktinę turėsime. Laukia tikras iššūkis.

– Vienas iš tų jaunų ir talentingų krepšininkų – Jonas Valančiūnas. Kaip vertini jo žaidimą Europos čempionate?

– Tai buvo jo pirmi metai suaugusiųjų rinktinėje ir manau jis puikiai pasirodė. Jonas turi daug talento ir yra tikras vidurio puolėjas. Ateityje jis bus didžiulė jėga mūsų rinktinei. Visuomet turėjome gerus aukštaūgius ir tai yra vienas iš mūsų pranašumų. Kiekvienais metais į čempionatus vykstame sudėtyje turėdami aukšto lygio vidurio puolėjus bei sunkiuosius kraštus. Taigi jis ir Donatas Motiejūnas – mūsų ateitis.

– Ko Lietuvos rinktinės gerbėjai gali tikėtis iš jūsų šią vasarą?

– Stengsimės tapti geriausia komanda, kokia tik galime būti. Mes žinomi dėl savo susižaidimo ir komandinės dvasios. Turime stiprią rinktinę, be ypatingai išsiskiriančių žvaigždžių. Kai mes žaidžiame, žaidžiame kaip komanda ir kai visi 12 vyrų atiduoda paskutines jėgas, iškovojame pergales.

– Ką manai apie save? Galbūt tavo vaidmuo rinktinėje bus kitoks palyginus su 2010 metų vasara?

– Dėl to tikrai nesijaudinu. Kai atvyksti į rinktinės stovyklą, viskas automatiškai susistato į savo vietas – kas bus lyderis, kaip žaisime. Manau, kad mano vaidmuo nesikeis, dėl to neabejoju. Turime žaisti taip, kaip tai darėme Turkijoje – rungtyniauti greitai, agresyviai ir kaip komanda.

– Panašu, jog istorija yra Lietuvos pusėje, kalbant apie olimpines žaidynes...

– Per paskutines penkias olimpiadas bronzos medaliais pasidabinome tris kartus ir dukart buvome ketvirti. Buvau rinktinėje, kuri žaidė Pekine ir tai buvo skaudus turnyras. Turėjome nuostabią komandą, tačiau pralaimėjome ispanams pusfinalyje ir Argentinai dėl trečios vietos. Tikėjomės daugiau. Šiemet bus įdomu.

Linas Kleiza 2010-ųjų pasaulio čempionato mače dėl bronzos – 33 taškai per 35 minutes: