„Pabandom iš naujo“ diskusija: ar išskirtinis dėmesys krepšiniui griauna kitas sporto šakas?

„Ar verta tiek investuoti į krepšinį ir iš ko gyventi pasirinkusiems kitą sporto šaką?“, – laidos dalyvių klausė M.Mikutavičius.

Krepšinis – išskirtinis?

„Kas pasiginčytų, kad krepšinis Lietuvoje populiariausia sporto šaka? Krepšinis, sakyčiau, Lietuvos nacionalinis kokybės ženklas, – kalbėjo buvęs krepšininkas, krepšinio klubo „Baltai“ direktorius Sergejus Jovaiša.

Kiekvieną šalį kažkas reprezentuoja. Kaip Kiniją Didžioji sieną, Ameriką – Holivudas, Prancūziją – Eifelio bokštas, taip Lietuvą – krepšinis. Pasaulis juk nieko nežino apie gintarinį Lietuvos pajūrį ir ežeringus miškus“.

„Krepšinio pasiekimai iš dangaus nenukrito. Kai išskirtinis finansavimas, išskirtiniai ir pasiekimai. Daugelis sporto federacijų šneka panašiai: duokite mums panašius pinigus, ir mes rezultatus pakelsime į tą patį lygį“, – atkirto olimpinė čempionė, šaulė Daina Gudzinevičiūtė.

„Krepšinio išskirtinumą jaučiame ne tik skirstant valstybines lėšas. Jis visur. Štai neseniai vienintelė Lietuvos sporto televizija gavo pakvietimą iš Europos šaudymo konfederacijos filmuoti Europos čempionatą Suomijoje. Būtų padengę visas išlaidas. Televizija nesutiko, mat norėjo, kad už transliaciją dar būtų sumokėta. Jei būtų krepšinis, bėgtų nusilenkdami“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

Krepšinio pasiekimai iš dangaus nenukrito. Kai išskirtinis finansavimas, išskirtiniai ir pasiekimai, sakė D.Gudzinevičiūtė

D.Gudzinevičiūtei užkliuvo ir tai, kad krepšinis didesnio dėmesio sulaukia, ne tik iš valstybės, bet ir savivaldybių. „Visos sporto šakos iš Vilniaus savivaldybės gaus 350 tūkst. litų, o vienas Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas – 3 mln. litų“, – guodėsi D.Gudzinevičiūtė.

Tiesa, čia S.Jovaiša kontraargumentavo: „Anykščiuose vienam Giedriui Titeniui ir plaukimui skirta 200 tūkst. litų, o krepšiniui – 10 tūkst. litų“.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidento Šarūno Kliokio teigimu, krepšinio populiarumas – ne dirbtinis, o formavosi dešimtmečius.

„Kažkada visos sporto šakos turėjo tas pačias startines pozicijas. Krepšinis netgi buvo mažiau populiarus nei futbolas ar kitos sporto šakos. Tačiau krepšiniui pasisekė, kad atsirado Pranas Lubinas ir kiti puikūs vyrai, atvažiavę iš JAV ir davę tą impulsą. Vėliau atėjo Arvydo Sabonio karta, kai krepšinis subūrė tautą kovai dėl nepriklausomybės. Po 1992 metų olimpiados jau kiekvienas jaunuolis norėjo tapti krepšininku“, – pasakojo Š.Kliokys.

Arenos – pinigų švaistymas?

Pasak D.Gudzinevičiūtės, pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas tebuvo pinigų švaistymas. „Už tokius pinigus, kurie įkišti į Europos čempionatą, puikiai gyventų visos federacijos“, – aiškino šaulė.

„Visos federacijos iš valstybės gauna 10 mln. litų. Toks buvo mokestis už teisę organizuoti krepšinio čempionatą. Bazės, pastatytos krepšiniui, kitoms sporto šakoms sunkiai pritaikomos, tai labiau pramoginės arenos. Be to, tai nėra municipalines bazės, kur galėtų sportuoti miestiečiai, nors per metus arenų išlaikymas savivaldybėms kainuoja dar 10 mln. litų“, – kalbėjo D.Gudzinevičiūtė.

Š.Kliokys negalėjo su tuo sutikti. „Miestai patenkinti, kad atsirado arenos. Jos tapo savotišku traukos centru, o kad jose vyksta ne tik sporto, bet ir kultūros renginiai – nėra nieko blogo. Taip, kalbant apie sportą, jos labiau skirto žaidimams“.

„Viso Europos čempionatui pastatytos arenos kartu kainavo 350 mln. litų, o, pavyzdžiui, Valdovų rūmai jau atsiėjo virš 400 mln. litų. Kur daugiau laimėjome? Aišku, kad pasistatydami sales“, – teigė S.Jovaiša.

Pagrindiniai investuotojai – tėvai

Eglė Visockaitė ir Andrius Kandelis

Septynkovininkė Austra Skujytė laidoje pasakojo, kad augdama Biržuose, turėjo tik dvi galimybes – pasirinkti krepšinį arba  lengvąją atletiką. Pasirinko pastarąją, tačiau treniravosi skurdo sąlygomis.

Pasak A.Skujytės, ne kiekvienas vaikas gali būti gabus krepšininkas, todėl reikia vertinti ir kitais talentais apdovanotus jaunuosius sportininkus.

Paklausta, ar būtų pasiekusi daugiau, jei būtų gavusi didesnį finansavimą ir geresnes sąlygas, A.Skujytė atsakė nedrąsiai ir abstrakčiai: „Būtų padaryta daugiau nei yra padaryta“.

„Už viską, ką pasiekėme, esu dėkinga savo tėvams. Jie paaukojo visą, ką galėjo turėti. Mano tėtis juokauja, kad galėjo turėti tris namus, bet per Eglutės šokius gyvena taip, kaip gyvena. Žinoma, jie nesigaili, nes norėjo, kad pasiektume savo tikslus“, – kalbėjo sportinių šokių atstovė Eglė Visockaitė.

Pasak jos šokių partnerio Andriaus Kandelio, pasiruošimas ir dalyvavimas varžybose vienai porai per metus kainuoja maždaug 100-150 tūkst. litų.

Daugelis sporto šakų – nematomos

„Investuojama nemažai, bet ir rezultatai parodo, kad esame neblogi. Kitų sporto šakų rezultatai, manau, prastesni. Krepšinis yra mylimas, dėl to ir finansuojamas“, – į diskusiją video tilto pagalba įsijungė Turkijoje žaidžiantis krepšininkas Simas Jasaitis.

„Išskirtiniais krepšinio pasiekimų net nepavadinsi, – teigė D.Gudzinevičiūtė. – Turime geresnių sportininkų, ir ne vieną. Pavyzdžiui, penkiakovininkai. Jei jie grįžtų su ketvirta vieta iš Europos čempionato, juos nušvilptų“.

S.Jovaišos teigimu, daugelis sporto šakų visuomenės beveik nematomos, ir tai sporto šakoms didelė kliūtis, kovojant dėl vietos po saule. „Mes nematome, kaip kažkas šaudo ar bėga. Tai yra tų sporto šakų nelaimė“, – teigė S.Jovaiša.

Krepšinis yra mylimas, dėl to ir finansuojamas, teigė S.Jasaitis

Jam pritarė žurnalistas Karolis Jachimovičius, internetinio laikraščio „Uroboras“ įkūrėjas. „Paskui penkiakovininkus nevaikšto minios gerbėjų, nėra dešimties interneto puslapių, aprašančių penkiakovininkų ar šaulių naujienas. Krepšinis yra tiesiog populiaresnis“.

Reikia patiems ieškoti rėmėjų

Š.Kliokys priminė, kad valstybinės lėšos sudaro tik penktadalį Lietuvos krepšinio federacijos biudžeto – 2 mln. litų iš 10-ies. Kitos lėšos – iš rėmėjų. „Sporto šakos turi pačios galvoti kaip išsilaikyti, o laisvę ieškoti rėmėjų turi visi“, – pritarė K.Jachimovičius.

„Krepšiniui susirasti rėmėjų kur kas lengviau“, – atkirto D.Gudzinevičiūtė.

„1992 metais krepšinis neturėjo jokių pinigų, bet turėjo gerus veidus. Su užsienio lietuvių pagalba ir roko grupe „Grateful Dead“ ėmėme gaminti marškinėlius. Dalis pelno atitekdavo krepšinio rinktinei. Štai jums pavyzdys, kaip galima patiems imtis iniciatyvos“, – kalbėjo S.Jovaiša.

„Krepšinis surenka pinigų tiek, kiek reikia, o ne daugiau. Norime išlaikyti tą pasididžiavimo krepšiniu jausmą kuo ilgiau, kad nenutiktų kaip su Lietuvos futbolu“, – sakė Š.Kliokys.