Andrius Gudžius: „Iki šiol buvau eilinis disko metikas, o dabar – pasaulio čempionas“ (nuotraukos)

Plačiapečio kauniškio treneris Vaclovas Kidykas atskleidė, kad nepaisant silpno lietuvio starto kvalifikacijoje, jis neabejojo savo auklėtinio galimybėmis iškovoti čempiono titulą.

Kvalifikacijoje į finalą Andrius pirmuoju bandymu įrankį nuskraidino 55,57 metro, o antruoju peržengė sektoriaus ribą. Toks rezultatas jo žinoma netenkino, nes garantavo vietą vos geriausių dvidešimtuke.

Visa įtampa krito ant paskutinio metimo, su kuriuo devyniolikmetis susitvarkė kaip patyręs vilkas, trečiuoju bandymu diską nuskraidinęs toliau už visus varžovus – 63,14 metro.

„Galiu pagirti Andrių, kad jis pasižymi itin stipria psichologija ir prieš lemiamą metimą buvo itin ramus. Jis man pasakė, kad trečiasis kvalifikacijos metimas bus stipresnis ir viskas bus gerai. Nieko sau galvoju žmogaus nervai,“ – savo auklėtinio nervų šaltumu negalėjo atsistebėti A.Gudžio treneris.

Finale A.Gudžius jau nepaliko vilčių savo varžovams ir diską numetė dar toliau – 63 m 78 cm, beveik dviem metrais aplenkdamas sidabro medalio laimėtoją rumuną Andrėjų Gagą (61 m 85 cm). Pasak Andriaus trenerio Vaclovo Kidyko, iš tokio šaltų nervų sportininko ateityje galime tikėtis labai daug.

„Kitais metais planuojame pasaulio suaugusiųjų čempionate pakliūti mažiausiai į aštuntuką, o Londono olimpinėse žaidynėse – į penketuką ir dar daugiau, – kalbėjo V.Kidykas per savo sportininko karjerą iškovojęs septynis Lietuvos disko metimo čempiono titulus. – Andrius yra tarsi iš pieno plaukęs, žydintis žmogus, atrodo, kad jis pilnas energijos, žmonės lėktuve klausinėjo, koks čia galiūnas skrenda.“

Šie metai buvo paskutiniai, kai A.Gudžius metė jaunimui skirtą diską. Nuo kitų metų sportininkas mes jau suaugusiems skirtą 2 kg sveriantį įrankį. Vaikino laukia taip pat pirmieji studentiški išbandymai – jis pasirinko trenerio profesiją kūno kultūros akademijoje.

– Ar prieš pasaulio čempionatą tikėjai, kad į Lietuvą sugrįši čempionu?
– Aš jau kokius pusę metų gyvenau su ta mintimi. Aš toks žmogus, kad sau keliu kuo aukštesnius tikslus ir stengiuosi juos įvykdyti. Jeigu aš važiuosiu į varžybas ir galvosiu „na gal laimėsiu medalį“, tada gal jį ir laimėsiu, o jei važiuoji su ta mintimi, kad reikia laimėti, tai ir stengiesi daug labiau.

– Koks jausmas į Lietuvą parvežti aukso medalį?
– Neišpasakytas. Pirmas pora dienų nesupratau, kad pasaulio čempionas esu. Bet dabar kai grįžau į Lietuvą ir sulaukiau tiek dėmesio iškart toks pakylėtas jaučiuosi. Patyriau labai daug emocijų, kokių dar nesu patyręs, net sunku susigaudyt.

– Kvalifikacijoje į finalą tau prireikė trečio metimo. Ar nepalaužė tai pasitikėjimo savo jėgomis?
– Kvalifikacijoje turėjau daug pasitikėjimo savimi ir buvau užtikrintas, kad pateksiu į finalą. Technika ir pasitikėjimas savo jėgomis buvo mano pliusas kvalifikacijoje. Finale buvo truputėlį sudėtingiau, nes rezultatai buvo gana stabilūs, bet norėjosi numesti diską daug toliau. Iš tiesų truputį apgailestauju, kad nepavyko padaryti tai, ko tikėjausi. Tikėjausi numesti bent kokius 67, 68 metrus, bet oro sąlygos sugedo, pats kiek pervargau po kvalifikacijos ir nepavyko įvykdyti to, ką buvau sau suplanavęs.

– Ką šįkart buvo sunkiausia nugalėti: orą, varžovus ar patį save?
– Viskas buvo vienodai sudėtinga. Į kiekvienas varžybas atvažiavęs viską pradedi iš naujo, nes nežinai, kaip konkurentai yra pasiruošę, pats nežinai, kokios emocijos užplūs, bet ir oro sąlygos daug ką lemia. Finalo dieną buvo labai karšta, o man karštis yra „peiliukas“.

– Ar tau buvo reikalinga ši pergalė ir ką tau ji suteiks tavo karjerai?
– Kasdieniame gyvenime man šis titulas nieko neduos, bet varžybose į tave visai kitaip žiūri organizatoriai ir varžovai, pristato kitaip, daugiau palaikymo sulauki. Atvažiavęs į komercines varžybas būdavau eilinis metikas, o dabar būsiu pasaulio čempionas.

– Ką įvardintumei savo pagrindiniais mokytojais? Iš ko sėmeisi daugiausiai patirties?
– Mano didžiausi mokytojai Vaclovas Kidykas ir Albinas Miliauskas, o technikos elementų aš mokausi iš begalės, beveik visų elitinių disko metikų, taip pat iš Virgilijaus Aleknos.

– Kokie tavo tolimesni tikslai šiame ir ateinančiuose sezonuose?
– Šią vasarą poilsis ir jei pavyks, gal dar startuočiau keliose komercinėse varžybose. O žiūrint į ateitį, kitą sezoną laukia Europos čempionatas iki 23 metų. Nenoriu žadėti, bet ten irgi medalius kabinsimės. Ir pasaulio čempionatas suaugusių, o ten jau jokių prognozių...

– O apie Londono olimpiadą jau pasvajoji?
– Ne tiek svajoju, kiek reikia būtinai į finalą kabintis.