Coliuke vadinama Živilė Balčiūnaitė maratono trasoje vos neužmigo

31 metų maratonininkė Živilė Balčiūnaitė liepos 31 dieną sužavėjo ne tik Ispaniją, bet ir didžiąją dalį Europos. Vienoje prestižiškiausių lengvosios atletikos rungčių triumfavusi Živilė Barselonos gatvėse vieną po kito raitė autografus ir kantriai atsakinėjo į tiradomis besiliejančius žurnalistų klausimus.

Daugeliui Živilės pergalė Europos lengvosios atletikos čempionate Barselonoje buvo staigmena. Tik ne pačiai bėgikei ir jos treneriui Romui Sausaičiui. „Mūsų tikslas buvo vienintelis – aukso medalis. Prieš ketverius metus dėl apmaudaus susistumdymo Geteborge vykusiame Europos čempionate turėjome tenkintis mediniu medaliu (4 vieta – aut.), todėl į Barseloną atvažiavome susigrąžinti aukso medalio“, – tikino Europos čempionės treneris.

Lietuvės pergalė Barselonoje buvo įtikinama. 28-ame kilometre atitrūkusi nuo varžovių, iki distancijos pabaigos ji buvo padėties šeimininkė ir aidint žiūrovų susižavėjimo šūksniams šventė didingą pergalę. Sidabro medalį iškovusi rusė Nailia Julamanova nuo nugalėtojos atsiliko 1 min. 1 sek., o bronzos medalį iškovojus italė Anna Incerti – 1 min. 34 sek. Europos čempionė 42 km 195 m distanciją įveikė per 2 val. 31 min. 14 sek.

„Treneris vis kalė, kalė į galvą, kad galiu tapti Europos čempione, ir įkalė, – po finišo sakė Živilė. – Kai treneris pasakė, greitėk, pagreitinau bėgimą. Atitrūkau ir vėl sulėtinau. Kontroliavau, kokiu tempu turiu bėgti, kad varžovės nepavytų. Artėdama finišo link atsisukau tik todėl, kad žinočiau situaciją. Kam ardytis, svarbu laimėti.“

Barselonoje buvo Živilės diena. „Karštis – mano pagalbininkas. Trasa ideali, posūkių beveik nėra, danga – „super“. Skirtingai nei Geteborge, nebuvo stumdymosi, visos gražiai bėgo. Distancijos pradžioje tolygiai grupę vedė portugalė. Viskas man tiko“, – džiaugėsi Živilė.

Pasididžiavimo džiaugsmą lietuviams dovanojusi Živilė išklausė net ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimą telefonu, bet pati neskraidė padebesiais. „Nežinau, ar labai švęsiu pergalę. Viduje džiaugiuosi, kad išpildžiau trenerio didžiausią svajonę. Kiek jis galėjo laukti... Vis nuvildavau. Vis traumos, traumos. Treneris tapo, o aš – jo paveikslas. Aš tik atspindžiu jo darbą. Jis vykdė mano visas užgaidas. Procedūrų įvairiausių turėjau, valgiau, ką norėjau, šokinėjo apie mane. Privalėjau išpildyti jo svajonę“, – teigė Europos čempionė.

Živilė sako, kad iškovotas Europos čempionato aukso medalis taps atspirties tašku siekti dar didesnių pergalių. „Svajojame laimėti vieną iš penkių didžiųjų maratonų“, – naujus tikslus nubrėžė bėgikė.

Europos čempionė po finišo dėkojo visiems, kurie padėjo siekti tikslo: „Dėkoju visiems, kurie manimi tikėjo. Noriu padėkoti šeimai, draugams, kurie mane labai palaikė ir padėjo. Šiemet jie dėl manęs daug aukojosi ir aš jiems labai, labai dėkinga.“

Pasirengti Europos čempionatui lietuvei šiemet padėjo ir geriausia Latvijos maratonininkė Jelena Prokopčiuk. „Jos patarimai suteikė man pasitikėjimo. Jie labai vertingi. Manau, su ja bandysime pasirengti ir Londono olimpinėms žaidynėms“, – sakė Živilė.

Po apdovanojimų ceremonijos Barselonos olimpiniame stadione, kuriame 1992 metais Romas Ubartas iškovojo pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinių žaidynių aukso medalį, Živilę gerą pusvalandį kalbino žurnalistai.

Kalbantis visus prajuokino Europos čempionės žodžiai, kad bėgdama ji vos neužmigo: „Startavome dešimtą valandą. Įprastai tokiu paros metu aš dar miegu. Distancijos pradžioje mes labai lėtai bėgome. Aš vos neužmigau.“