Publikuota: 2012 liepos 4d. 12:54
15min.lt

Eimantas Skrabulis: Europos lengvosios atletikos čempionate buvo galima iškovoti ne du, o aštuonis medalius

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis stebėjo visų mūsų šalies sportininkų pasirodymus Europos čempionate Suomijoje. Itin šiltai visus palaikęs, pats buvęs lengvaatletis tikina, kad prie geros sėkmės savo medalių kolekcija dar galėjome papildyti.
Skrabulis, Eimantas
Alfredo Pliadžio nuotr. / Skrabulis, Eimantas

Helsinkyje vykusiose senojo žemyno pirmenybėse E. Skrabuliui teko ne tik džiaugtis Linos Grinčikaitės ir Raivydo Stanio iškovotais medaliais, tačiau ir diskutuoti apie sprinterio Ryčio Sakalausko pasirodymą finale, kurį išsamiai aprašė ir parodė visa Europos žiniasklaida. 

Lietuvos lengvosios atletikos rinktinė medalių reitinge su Serbijos sportininkais pasidalino 20-ą vietą. Prezidentas tokį lietuvių pasirodymą įvertino teigiamai. 

- Orai Suomijoje subjuro tada, kai baigė pasirodymus visi mūsų sportininkai. Buvote taip užsakęs?, – paklausėme E. Skrabulio. 

- Orai Helsinkyje mūsų nelepina jau ne pirmą kartą. Manau, dangus liūdėjo, kad mūsų sportininkai šį kartą baigė pasirodymą Europos čempionate. Žinoma, čia juokas, tačiau šįkart oras tikrai buvo prastas ne tik mums, tačiau ir kitų šalių sportininkams. Lietus ir vėjas nepadeda lengvaatlečiams siekti aukštų rezultatų. Šiaip čempionatas pasitaikė labai įdomus ir emocingas. Buvo tiek pergalės ašarų, tiek ir skausmo. 

- Lietuvos rinktinė iškovojo du medalius. Kaip galite įvertinti čempionatą?

- Žiūrint istoriškai, tai du medaliai Europos čempionate yra labai geras rezultatas. Šie metai ypatingi tuo, kad mes buvome užregistravę į pirmenybes vežti 24 sportininkus. Tiesa, Sonata Tamošaitytė prieš pat čempionatą gavo mikrotraumą ir neatvyko, todėl liko 23 sportininkai. 

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./`eatadienio popietę Lina Grinčikaitė grįžo į Vilnių
Lina Grinčikaitė

Reikia įvertinti, jog šiemet nebuvo tokių rungčių, kur mes turime stiprių sportininkų. Nebuvo ilgų nuotolių, maratono, ėjimo varžybų. Virgilijus Alekna ruošiasi olimpiadai ir buvo pasakęs seniau, kad nevyks į Senojo žemyno pirmenybes. Tai jeigu būtų visos rungtys ir būtų prisijungęs V. Alekna, mes būtume galėję deleguoti 33-35 sportininkus. To dar nėra buvę istorijoje. 

Iškovoti du medaliai mus labai džiugina, tačiau tegul kritikai būna man atlaidūs, jeigu būtų dalyvavusi visa mūsų rinktinė – nuo sprinto iki maratono bei ėjimo – ir visa mūsų rinktinė būtų sveika, manau, galima būtų iškovoti nuo 5 iki 8 medalių Europos čempionate. Tai labai realus ir pasiekiamas rezultatas. Manau, to mes galime tikėtis ateityje. 

- L. Grinčikaitę visi įpratę matyti tarp geriausių sportininkų, tačiau R.Stanys nustebino?

- R. Stanys nustebino maloniai. Žinoma, nustebino ir L.Grinčikaitė. Ji dažniau lipdavo ant pakylos jaunimo čempionatuose. Lina savo jėgą buvo parodžiusi ir Pekino olimpiadoje, kur pateko į pusfinalį, o tai – aukštas pasiekimas. Daug ką tikrai nustebino R. Stanio pasirodymas. Tačiau tik ne tuos, kurie buvo su juo visą laiką ir kartu dirbo. Tie žmonės matė, koks yra Raivydo potencialas, kaip sunkiai jis dirba ir kokia jo yra sportinė forma. R.Stanys apie savo sportinę brandą jau parodė praėjusių metų pasaulio čempionate ir kas šiuo metu visiems yra malonus netikėtumas, ateityje gali tapti  rimta taisykle. 

- Tai galima teigti, jog R. Stanys ne vienadienė žvaigždė?

- Aš Raivydu tikiu. Turime pagrindo taip manyti, kad tai ne vienadienis sportininkas. Jeigu bus sveikas, manau, jis dar ilgai mus džiugins savo puikiais pasirodymais. 

AFP/Scanpix nuotr./Rytis Sakalauskas (deainėje) 100 metrų bėgimo rungtyje
Rytis Sakalauskas (dešinėje) 100 metrų bėgimo rungtyje

- Tą pačią dieną, kai L. Grinčikaitė iškovojo medalį, spauda ne mažiau dėmesio skyrė dėl traumos finale negalėjusiam startuoti Ryčiui Sakalauskui...

- Man teko kalbėtis su Europos lengvosios atletikos organizacijos atstovais, kitų šalių federacijų prezidentais, specialistais. Pirmas dalykas, jie džiaugėsi, kad du mūsų šalies sprinteriai buvo finale, tačiau liūdėjo, kad Rytis finale negalėjo kovoti dėl realaus medalio. 

Kolegos šiek tiek juokėsi iš teisėjų, kurie finale padarė klaidą. Teisėjai visada stebi labiau tuos, kurie nusiteikia „vogti“, kurie nori anksčiau startuoti. Nėra reglamentuota, per kiek sportininkas turi pajudėti iš kaladėlių: ar per kelias dešimtąsias, ar per dvi sekundes. Tai nėra falšstartas, jis niekam netrukdo. Šiuo atveju, teisėjai neturėjo stabdyti finalinio bėgimo, nes taisyklės nebuvo pažeistos. Kai antrame bėgime italas padarė falšstartą, tai buvo akivaizdus taisyklių pažeidimas ir viskas buvo tvarkoje. 

Kiek man teko kalbėtis su kolegomis, niekas nesmerkė R. Sakalausko. Rytis visam pasauliui parodė, kad finale jo takelis nebuvo tuščias. Jis parodė, kad tai aš, Rytis Sakalauskas, iškovojau teisę startuoti prestižinėje 100 metrų rungties Europos čempionato finale. Prašau, žiūrėkite į mane ir įsidėmėkite. Čia, manau, yra mūsų šalies sporto reklama ir garsinimas. 

Rytis visam pasauliui parodė, kad finale jo takelis nebuvo tuščias. Jis parodė, kad tai aš, Rytis Sakalauskas, iškovojau teisę startuoti finale. Prašau, žiūrėkite į mane ir įsidėmėkite. 

Nemačiau nei vieno sportininko, kuris būtų piktai reagavęs į R.Sakalausko ne startą. Rytis buvo įspėjęs didelį dalį savo konkurentų, jie matė, kad jis šlubuoja ir nebėgs. R. Sakalauskas pristatymo metu labai gražiai padėkojo stadionui, tarsi iš anksto atsiprašė, kad šiuo metu negali kovoti. 

Jeigu šiuo metu yra daug diskusijų ir dalis jų kritiškos, tai tik dėl neišmanymo. Taip kalba tik pikti ir pavydūs žmonės, kurie netiki R. Sakalausko galimybėmis ir mūsų sportininkams nelinki sėkmės.  

- Tai galima teigi, kad lengvosios atletikos taisyklės nėra tobulos?

- Jos nėra tobulos. Mes gal žiūrime daugiau iš savo varpinės, tačiau man niekas nepasakys, kad žmogus iškovojęs vietą dalyvauti finale, tai yra patekęs tarp aštuonių stipriausių, nėra geresnis už tą, kuris liko devintoje vietoje. Toliau prasideda tam tikri niuansai, bėgti ar nebėgti, išeiti į startą ar neišeiti. 

Kiekvienam kongrese dėl taisyklių pakeitimų būna daug diskusijų. Mes kalbėsime ne tik dėl šios taisyklės, bet ir dėl kitų. Pavyzdžiui, dėl vėjo matavimo kuriozų. Kodėl, bėgant šimtą metrų, vėjas matuojamas tik distancijos viduryje arba kodėl, bėgant 200 metrų, vėjas matuojamas tik tiesiojoje. 

- Šis Europos čempionatas pasižymėjo traumų gausa. Kas tai lėmė?

- Viena iš priežasčių, tai sprintui, barjeriniams bėgimams, šuoliams ar metimams netinkamos oro sąlygos. Geriau tegul lyja, tačiau būna šilta. Pavyzdžiui, vyksta šuolių su kartimis rungtis, ji kartais trunka 3-4 valandas. Visą laiką reikia daryti pratimus, kad kūnas neatšaltų, o tokiomis oro sąlygomis traumos gali būti tas nenumatytas veiksnys. Nors daliai rungčių vėsus oras net geresnis nei karštas, tačiau didžiai daliai toks oras, koks buvo Helsinkyje, yra labai nedėkingas. 

- Ar šįkart buvo sportininkų, iš kurių tikėjotės geresnio pasirodymo?

- Iš 23 sportininkų 15 kovojo pusfinaliuose ir finaluose. Jų pasirodymus vertinčiau gerai arba labai gerai. Likę aštuoni nepasiekė to, ko tikėjosi, tačiau tam buvo objektyvių priežasčių. 

Mums skauda širdį dėl Zinaidos Sendriūtės nesėkmingų metimų. Jie buvo tolimi, tačiau už sektoriaus ribų. Tie metimai, jeigu jie būtų tikslūs, jai būtų garantavę vietą finale ar net kovą dėl medalių. Šiuo atveju taisyklės yra labai paprastos ir aiškios – reikia pataikyti į sektorių. Z. Sendriūtė pati labai prastai jautėsi po savo metimų. Ji tikrai stipri sportininkė, kovingo charakterio ir kaip žmogus yra nuostabus, todėl dėl jos nesėkmės dvigubai gaila. Z. Sendriūtė buvo mūsų viltis šiame Europos čempionate. Jai teks save reabilituoti Londono olimpinėse žaidynėse. Tai bus jos šansas. Ji galės įrodyti, jog sezono pradžioje pasiekti puikūs rezultatai, nebuvo atsitiktinumas. 

Alfredo Pliadžio nuotr./Silvestras Guogis
Alfredo Pliadžio nuotr./Silvestras Guogis

Andrius Gudžius neparodė tokio rezultato, kuriam jis yra pasiruošęs. Tačiau čia yra Andriaus ir jo trenerio klausimas, kaip išspręsti technines klaidas. Tiek kartų žengti už sektoriaus ribų negalima. Aš nesu disko metikas, tačiau žinau vieną, kad jeigu tu mesi diską nors 80 metrų, tačiau peržengsi sektoriaus ribą – tavo metimas bus neįskaitytas. 

R. Sakalausko trauma sugriovė planus visai 4x100 metrų sprinto komandai, kuri turėjo likus dviem dienoms iki pusfinalio keisti savo taktiką. Sprinto rinktinei sutrukdė ir Kosto Skrabulio nebuvimas, jam prieš porą dienų, varžybose Šveicarijoje, atsinaujino trauma. Manau, šie žmonės estafetės komandą būtų nuvedę iki finalo, o galbūt ir toliau. 

- Kurie Lietuvos sportininkai jus labiausiai pradžiugino?

- Dar kartą prisiminkime tą patį R. Sakalauską. Kas būtų buvę, jeigu jis būtų sveikas. Tai tikrai galėjo būti medalis. Barjerininkas Silvelstras Gugis pagerino šio sezono savo asmeninį pasiekimą. Eglė Staišiūnaitė smarkiai pagerino savo asmeninį rekordą ir iškovojo teisę startuoti Londono olimpiadoje. 

Alfredo Pliadžio nuotr./Austra Skujytė ir Airinė Palaytė
Austra Skujytė ir Airinė Palšytė

Airinė Palšytė kovojo finale, jos taktika, kuri keliuose paskutiniuose čempionatuose visus nustebino ir buvo pasirinkta teisingai, šįkart – nesuveikė. Tai jai neleido pakilti aukščiau devintos vietos, nors ji tą padaryti galėjo. Agnė Šerkšnienė gražiai kovojo. Vaida Žūsinaitė pagerino savo asmeninį pasiekimą 3 kilometrų su kliūtimis bėgime ir priartėjo prie olimpinio normatyvo. Austra Skujytė startavo ne savo pagrindinėse rungtyse. Ji tik per plauką nepateko į šuolio į aukštį finalą, o rutulio stūmimo rungtyje pateko į finalą. Labai sunku septynkovininkei kovoti atskirose rungtyse, tačiau ji pabandė savo jėgas. Šaunuolė Natalija Piliušina. Ji mus labai maloniai nustebino patekusi į 800 metrų bėgimo finalą. Galbūt finale ji pasirodė šiek tiek silpniau, tačiau jai sutrukdė labai patyrusios ir stiprios varžovės, kurios diktavo tempą pirmame rate ir N. Piliušina tam ritmui pasidavė. Tai jau taktiniai dalykai. Ji dar jauna sportininkė, patirties jai semtis ir semtis. 

Visos komandos keturi asmeniniai rekordai ir septyni geriausi sezono pasiekimai rodo, kad didelė dalis sportininkų kryptingai ruošiasi sezonui ir šiam čempionatui. Kai kam tai yra bandomosios kovos prieš olimpines žaidynes, kitiems jėgų pasitikrinimas. 

Turime jau 19-a olimpiečių, aš tyliau tikėjau, kad po Europos čempionato mes turėsime 21-22. Tačiau dar liko savaitė, liko paskutinis traukinys, į kurį dar galima įšokti. Mūsų lengvosios atletikos rinktinė yra labai jauna, perspektyvi ir talentinga bei apimame didelį rungčių spektrą. To Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje dar nėra buvę.

Skaityti visus komentarus 2
Komentuoti straipsnį
PRISIMINTI
ATSTATYTI
Pranešti klaidą
Pažymėkite klaidą tekste, pele paspaudę kairijį pelės klavišą
Užpildykite klaidos formą ir išsiųskite
Komentuoti
* - privalomi laukai

Komentaras įrašytas

Naujausi komentrai

Komentarų nėra
Į viršų
Rodyti senesnius straipsnius
Kategorijos pabaiga