Kelias į Dohą. Paskutinė stotelė – Nijolė Medvedeva

N.Medvedeva yra viena iš dviejų mūsų šalies lengvaatlečių, laimėjusių apdovanojimą pasaulio uždarų patalpų čempionate – 1985 metais Paryžiuje ji į tolį nušoko 6,44 metro ir pasidabino bronzos medaliu. Bronzą 2004 metais Budapešte yra laimėjusi ir Austra Skujytė. „Iki čempionato liko vos kelios dienos ir jaučiuosi, lyg pati turėsiu startuot – neapleidžia ir vis stiprėja toks priešstartinis jauduliukas”, – pasiguodė N.Medvedeva prieš pradedant pokalbį.

„Šį kartą medalių tikrai nesitikime. Tikimės, kad visi sportininkai parodys rezultatus, kuriais džiugino visą šį sezoną, iš kai kurių atletų tikimės ir asmeninių rekordų. Katare startuos žmonės, iš kurių didesnių pergalių tikimės ateityje, rinktinės amžiaus vidurkis nesiekia nė 23 metų. Vieniems tai bus repeticija prieš vasaros sezono startus, žingsnis į sekantį etapą, kitiems – iš viso pirmasis tokio lygio startas. Norime, kad mūsų sportininkai įgautų tokios patirties, kuomet federacijai jau nebūna abejonių, kad bet kuriose varžybose jie parodys stabilų rezultatą, kurio iš jų tikimasi. Tai pasiruošimo Europos čempionatui Barselonoje etapas, taip pat žvelgiame ir į Londono olimpines žaidynes, – sako LAF Genrelinė Sekretorė. – Daugeliui kyla klausimas, kodėl sportininkai į pasaulio čempionatą vyksta be trenerių. Su sportininkais vyksta tik Linos Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas, kuris išmano tiek bėgimą, tiek šuolius. Planuojame vasaros startus ir jau dabar žinome, kad kelionės bus ilgos ir nepigios – jaunimas startuos pasaulio čempionate Kanadoje, suaugę – Europos čempionate Ispanijoje. Tad taupome trenerių sąskaita – jei reikėtų žūt būt vežti kažkuriuos trenerius, tai prie dabartinės finansinės situacijos tai būtų daroma sportininkų sąskaita. Mūsų požiūriu, visų pirma suteikiame šansus sportininkams. Pasaulyje įprasta, kad net ir pajėgiausi sportininkai dažnai startuoja be trenerių, tegu pratinasi ir mūsiškiai.”

Paprašėme N.Medvedevos aptarti kiekvienam rinktinės nariui keliamus tikslus. „Pradėsiu nuo jauniausios sportininkės, Airinės Palšytės. Dėl jos starto pasaulio čempionate abejonių buvo kone daugiausia. Daug kalbėjomės tiek su ja pačia, tiek su trenere Tatjana Krasauskiene ir nusprendėme šansą suteikti. Neabejojame, kad Airinė – labai stipri ir mokanti maksimaliai susikaupti šuolininkė. Manau, jei ji šoks aplink 1,90 metrų žymą, liksime patenkinti tiek mes, tiek ir pati sportininkė. Šį jos startą daugiau laikau pasiruošimo pasaulio jaunių čempionato Kanadoje etapu – norime kad ji ten pasirodytų kuo geriau, ne kasdien turime lengvaatlečių, kurie tokiose varžybose pretenduoja į medalius. Nemažai trenerių ir pačių lengvaatlečių abejoja dėl Austros Skujytės galimybių iš daugiakovininkės persikvalifikuoti į rutulio stūmikes. Tačiau mes tikime ja, kaip puikia sportininke, tikime jos treneriu R.Plunge, tas pasitikėjimas yra ir tarp sportininkės ir trenerio. Austra nuosekliai siekia savo tikslų ir tikimės Londono olimpiadoje turėti visiškai subrendusią rutulininkę, kovojančią dėl vietos finale. O Dohoje Austrai keliamas tikslas įveikti 18 metrų ribą. Lina Grinčikaitė sezono pradžioje atrodė kiek geriau nei paskutiniu metu. Tačiau ji jau ne pirmus metus geriausius rezultatus rodo būtent pagrindiniuose startuose. Ji kryptingai ruošėsi būtent pasaulio čempionatui. 60 metrų sprintas – savotiška loterija, daug kas priklausys ir nuo burtų. Panašiu kaip Lina laiku bėgs tikrai daug varžovių. Patekimas į pusfinalį jai būtų didžiulis pasiekimas. Eglė Balčiūnaitė šiame sezone atrodo labai gerai. Nors jos rezultatai kol kas nepriklauso pasaulio elitui, tačiau stebime judėjimą būtent ta linkme. Kiek žinau po Lietuvos čempionato Eglė šiek tiek negalavo, tikiuosi iki pasaulio pirmenybių viskas bus gerai ir ji pasieks savo asmeninį rekordą. Šioje rungtyje labai daug pajėgių varžovių, tad pagrindinė kova su laiku vyks jau nuo pat pirmojo atrankos etapo. Greičiausiai finale bus varžomasi tik dėl vietų. Po Lietuvos čempionato buvo nemažai abejonių ir dėl Vitalijaus Kozlovo. Tik neseniai sužinojau, kad ten Vitalijus startavo negaluodamas. Galutiniam sprendimui dalyvauti čempionate pagrindinę įtaką turėjo tai, kad bėgikas ir trenerė kryptingai ruošėsi šiam startui, dalyvavo daugelyje tarptautinių varžybų. Neįmanoma kas savaitę 800 metrų distanciją bėgti vis geresniu laiku. Vitalijus nusipelnė vykti į čempionatą tiek savo rezultatais, tiek ir požiūriu į rungtį. Vidutinių nuotolių bėgikams keliamas tikslas patekti į antrąjį etapą.”