Pasaulio automobilių maratono rekordininkas V.Milius bandys jėgas bėgimo trasoje

Esate pasaulio rekordininkas, automobiliu pes 11 dienų įveikęs kiek daugiau nei 15 tūkst. kilometrų. Kokią ilgiausią distanciją iki šiol esate įveikęs bėgte?

Esu penkis kartus bėgęs po pusę maratono. Pernai Vilniaus maratone šią distanciją įveikiau pirmą kartą. Patiko, todėl sudalyvavau keliuose bėgimuose Lietuvoje, bėgau Lenkijoje ir įveikiau pusę Rygos maratono. Prieš tris savaites per treniruotę nubėgau 25 km. Planavau dvidešimt, bet gerai bėgosi, tai pridėjau dar penkis.

Automobilių fanatikai dažnai mieliau renkasi ratuotas priemones, nei patys naudojasi savo kojomis. Kaip kilo mintis pradėti bėgioti ilgas distancijas?

Besimokydamas vidurinėje mokykloje užsiiminėjau orientaciniu sportu, tuomet ir įpratau bėgioti. Bėgimas man labiausiai tinka ir patinka. Dažniausiai treniruojuosi vienas, tad esu nepririštas prie jokio grafiko ar vietos. Man nesvarbu ar lyja, ar sninga, bėgu vakarais, dažniausiai po 10-15 km. Varžybose pradėjau dalyvauti norėdamas surasti papildomos motyvacijos treniruotis.

Kuo skiriasi maratonas įveiktas automobiliu ir bėgte? Šios sporto šakos turi daugiau pranašumų ar skirtumų?

Automobilių maratonų nepavadinčiau sporto šaka, tai labiau technikos ir žmogaus galimybių išbandymų visuma. Pasaulyje yra labai nedaug žmonių, kurie važiuoja tolimus atstumus ir siekia rekordo. Bėgimo maratonas labai populiarus ir masinis reiškinys. Jame kiekvienas gali išsikelti sau svarbius tikslus. Pavyzdžiui, pernai turėjau tikslą įveikti pusę maratono, visai nesvarbu per kokį laiką, o šiemet tikiuosi pagerinti pernykštį rezultatą kokiomis 15 min. Daugeliui maratono bėgikų mano planuojamas rezultatas atrodys juokingas, tačiau dar didesnei daliai žmonių įveikti 21 km atrodo nerealu. Maratone – kiekvienam sava laimė.

Kokius bėgimo privalumus jau patyrėte savo kailiu?

Prieš metus pradėjau aktyviau bėgioti. Kas pasikeitė? Numečiau truputį svorio – 5 kilogramus, esu energingesnis ir labiau pasitikiu savimi. Pasitikėjimas pasireiškia tuo, kad, pavyzdžiui, be didelių abejonių užsiregistruoju į Tartu slidinėjimo maratoną ir beveik nesiruošęs įveikiu 63 km trasą. Nebėgiodamas to niekaip nepadaryčiau.

Palyginkite pasiruošimą bėgimo ir važiavimo automobiliu maratonams. Kada daugiau išliejate prakaito?

Prakaito vienareikšmiškai daugiau išlieju bėgdamas. Važiuojant automobiliu 11 dienų, su sustojimais tik trumpam miegui, reikalinga kitokio pobūdžio ištvermė, gera orientacija ir dėmesio koncentracija. Dar labai svarbu neužmigti... Vairuojant po 16 val. per parą, 11dienų paeiliui, reikia būti geros fizinės formos, sugebėti kontroliuoti ne tik emocijas, bet ir nenuvarginti kūno (t.y. prisiversti mankštintis).

Kaip rengiatės Vilniaus maratonui?

Kaip visuomet bėgioju Vingio parke po 10-15 km. Pats susidarau treniruočių planelį ir stengiuosi jo laikytis. Darbo reikalais daug keliauju po Europą, todėl kartais planas sutrinka...

Kas jums sunkiausia ruošiantis bėgimui?

Sunkiausia grįžus po nelengvos darbo dienos ne atsisėsti ant sofos, o rengtis bėgimo drabužius ir autis sportinius batelius. Įveikus pirmuosius treniruotės žingsnius visi sunkumai, taip pat ir sunkios darbo dienos nuovargis, išgaruoja. Tam ir reikia registruotis į bėgimo varžybas, nes jos žymiai palengvina sportbačių apsiavimo procesą.

Ar prieš bėgimo varžybas keliate sau kokius nors tikslus?

 Visada. Dažniausiai labai realius. Nekeliu kartelės aukštai, nes dar nesijaučiu pakankamai pasitreniravęs. Jau nesunkiai pavyksta bėgti ilgai – apie dvi valandas, tačiau dar neišeina bėgti greitai. Šiuo klausimu gali tekti kreiptis į trenerius.

Ką mano artimieji apie Jūsų pomėgį įveikti maratonus: tiek automobiliu, tiek bėgte?

Važiavimo maratonai būna rečiau, bet jie susiję su ilgesniu laikotarpiu, didele rizika, nežinomybe. Šeima palaiko, bet pergyvena man išvažiavus... Bėgimas sukelia tik teigiamas emocijas, tiek man, tiek šeimai.

Kada smagiau lenktyniauti su laiku – spaudžiant greičio pedalą ar bėgant?

Labai skiriasi distancijos įveikimo laikas... 2-4 val. ir 11-15 dienų , tačiau smagumas toks pats. Visur būna sunkių etapų, kuriuos reikia mokėti pergyventi, rasti antrą kvėpavimą, kartais sau pasakyti „šiltų žodžių“.

Ar skiriasi emocijos kirtus finišo liniją automobiliu ir bėgant?

Emocijos labai panašios – tai net ne laimėjimo, o distancijos įveikimo džiaugsmas. Jis įprasmina nelengvą pasiruošimo etapą ir paskatina svajoti apie dar didesnius tikslus.

Ką pasakytumėte automanams, kurie švilpdami 120 km per valandą greičiu pro risnojančius bėgikus palydi juos ironiška šypsena ar pasukioja pirštą prie smilkinio?

Ar tai automanai ar Vingio parke ant suoliuko alų maukiantys ir saulėgražas gliaudantys piliečiai ne taip jau ir svarbu. Nei vienas normalus žmogus nežiūri į kitų pomėgį su ironija, nes dažniausiai turi kokią nors savo aistrą. Nemanau, kad turėčiau kokių nors jiems skirtų protingų pasisakymų...

Trys dalykai, kurie, Jūsų manymu, yra svarbiausi stengiantis įveikti maratoną?

Aš žinau tik vieną – nuspręsti, kad įveiksi. Net neabejoju, kad taip ir bus.