Sonata Tamošaitytė tikisi Barselonoje bėgti finale

22 metų trenerės Ninos Gedgaudienės auklėtinė, paprašyta įvertinti praėjusį sezoną, netuščiažodžiauja. „Rezultatai pasako viską, tad sezoną vertinti prastai ar patenkinamai būtų daugiau nei įžūlu. Tam ruošiausi ir žinojau, ko siekiu. Galbūt mane pačią kiek nustebino kai kurie skaičiukai rezultatuose, tačiau, pavyzdžiui Europos U23 čempionate ruošiausi užimti tokias vietas, kurias užėmiau.”

Paprašyta apibūdinti visus tris pagrindinius sezono startus, Sonata sako: „Universiadoje nustebinau pati save, tai buvo pačios geriausios sezono varžybos, startas Europos čempionate jau buvo gerokai lengvesnis – buvau labiau užtikrinta savimi. O pasaulio čempionatą Berlyne vertinu kaip apžvalginį startą – tuo metu jau buvau „išėjus” iš optimalios sportinės formos, tad aukštų tikslų sau nekėliau. Tačiau maloniausia prisimint Universiadą – medalis yra medalis, jis užima garbingiausią vietą tarp iškovotųjų iki šiol.”

Naująjį uždarų patalpų sezoną S.Tamošaitytė pradėjo Estijos „Aukso Lygos” pirmajame etape ir jau pirmuoju mėginimu pagerino savo asmeninį 60 metrų barjerinio bėgimo rekordą. Ar galima tikėtis identiško progreso ir maniežuose? „Žiemos sezono niekada nenuvertindavau, tačiau vasaros startai yra svarbesni. Man 100 metrų distancija yra gerokai parankesnė nei 60, pastarojoje nespėju įsibėgėti. Tad nekeliu sau kažkokių konkrečių tikslų, tokių kaip pasaulio uždarų patalpų čempionato Katare kvalifikacinis normatyvas – kaip išeis, taip ir bus gerai. Tačiau tokie turnyrai padeda kaupti patirtį, tad sudalyvauti jame neatsisakyčiau.”

O kas Sonatos laukia vasarą? „Manau, nieko nenustebinsiu pasakydama, jog pagrindiniu vasaros startu bus Europos čempionatas Barselonoje. Ko ten tikiuosi?... viskas priklausys nuo pasiruošimo ciklo, nuo to, į kokias stovyklas pavyks išvažiuoti. Jei viskas bus gerai, tikiuosi bėgti čempionato finale. Nekeliu sau tikslo „išbėgti” iš 13,00 sekundžių (šiuo metu Sonatai priklausantis Lietuvos rekordas lygus 13,10 sekundės) – tiesiog šiemet su konkrečiom vietom ir konkrečiais laikas nesismulkinsiu.”

Prieš 2009 vasaros startus Sonata sakė, kad bėgimo takelyje jai trūksta žvėriškumo. Kaip reikalai su juo dabar? „Dar vis trūksta – kai distanciją įveiksiu per 12,90 sekundės, tada teigsiu, kad žvėriškumo man jau pakanka. O kol kas vis dar noriu bėgti agresyviai, aršiai ir aštriai – kaip gepardas.”

Jau seniai nėra paslaptis, kad barjerininkė asmeniniame gyvenime pastaruosius ketverius metus matoma daugiakovininko Manto Šilkausko draugijoje. Tad kokie planai čia? „Sporte esame kiekvienas sau, o kas dėl kitų dalykų – na sakykim, jog tai, kad laisvą laiką kartu leidžiame ne šiaip sau, yra faktas…”