Živilei Brokoriūtei reikia trenerio dėmesio

Augusto Četkausko nuotr./Živilė Brokoriūtė

Koks tau buvo 2009 metu sezonas, kas labiausiai įsiminė ir kaip jį vertini?

Tai buvo kone įsimintiniausias sezonas mano karjeroje – metai prasidėjo startu Europos uždarų patalpų čempionate Turine – tokio kalibro varžybose dalyvavau pirmą kartą. Vasarą labiausiai įsiminė startas pasaulio jaunių olimpinėse dienose Suomijoje – ten likau šešta, tai irgi geras rezultatas. Pasiekiau asmeninius rekordus kone visose rungtyse, kuriose startavau (100, 200, 400 metrų bėgimai), išbandžiau ir barjerinio bėgimo rungtis. Tad sezonas buvo puikus.

Startuoji daugybėje rungčių – kada gi pagaliau apsispręsi, kuri rungtis tau yra pagrindine? Ar galima tikėtis išvysti tave ir daugiakovėje?

Tai kad visose sekasi panašiai, tad vis dar apsisprendusi nesu. Galbūt arčiausiai širdies yra 200 metrų ir 400 metrų su barjerais. Dėl daugiakovės abejoju – ją jau esu bandžiusi anksčiau, jaunučių amžiaus grupėje buvau antra Lietuvoje.

Žiemos sezoną pradėjai nuo asmeninių rekordų 60 metrų barjerinaime bėgime. Tai bus pagrindinė uždarų patalpų sezono rungtis?

Ne. Nors per du startus jau tris kartus pasiekiau savo asmeninius bei gimtosios Klaipėdos rekordus, tačiau LAF taurės varžybose bėgau ir 400 metrų. Ir vėl ta pati situacija, kurią minėjau anksčiau – abiejose distancijoje likau trečia…

O vasaros sezonas… nepasvajoji apie Europos čempionatą Barselonoje?

Vasarą pagrindinis tikslas bus kvalifikuotis į pasaulio jaunimo čempionatą Kanadoje, iki jo normatyvo 200 metrų bei 400 metrų barjeriniame bėgime man trūksta visai nedaug. Tačiau tai priklausys ne vien nuo rezultato, tačiau ir nuo ten vyksiančių žmonių skaičiaus. O Barseloną kol kas mintyse gaubia migla – dar reikia paaugt.

Vasarą laukia dar vienas apsisprendimas – kur suksi baigus vidurinę mokyklą?

Labai noriu tikėti, kad sugebėsiu egzaminus ir sportą išlaikyti vienodais svarbiais savo gyvenime. Žinoma, stodama į aukštąją mokyklą atsižvelgsiu į tai, kaip bus galima derinti studijas ir mokslą. Manau, kad tai bus ekonominė specialybė, galbūt sporto vadyba – tad nuo sporto tikrai nepabėgsiu.

Studijuosi Klaipėdoje ar kelsies į kitą miestą, t.y. pas kitą trenerį?

Klaipėda man arčiausiai širdies, noriu likti čia. O jei jau nebus kitos išeities, kelsiuos į Vilnių. Trenerio tikrai nekeisiu – man geriausias treneris yra R.Beržinskas, tad jei kelsiuos į Vilnių, teks keltis ir jam (juokiasi)… O jei rimtai, tokiu atveju norėčiau patekti pas gerą, tačiau mažiau žinomą trenerį, turintį nedaug auklėtinių. Esuiš tų sportininkių, kurioms reikia daug trenerio dėmesio.

Klaipėdą šalyje ir pasaulyje garsina kita bėgikė Lina Grinčikaitė – kokie tavo santykiai su vyresniąja kolege?

Tik geri – dažnai tenka bendrauti po varžybų keliaujant namo, treniruotėse. Pastebėjus, jog kažką darau netaip, ji visuomet mane pataiko, pataria. Kartu startavome ir Europos čempionate Turine – ji mane drąsino ir patarė kaip reikia ruoštis startui tokio lygio varžybose.