Vasarą pasirodysiančioje biografijoje „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“ bus kalbama ne tik apie svaigią lietuvio karjerą, bet ir apie kitą, žmogiškąją, pusę bei galiūno sporto istoriją. 15min.lt supažindina su šalies žiniasklaidoje spausdintais atsiliepimais apie stipriausią visų laikų žmogų Ž.Savicką bei galiūnų sportą.

„Galiūnas pasakoja, kodėl gerai ir kodėl blogai būti stipriausiu pasaulio žmogumi.

Gerai, nes:

Drąsiai jautiesi liūtų narve ar tarp krokodilų. Ž.Savickui nekart teko varžytis Afrikoje. Viešėdamas šiame žemyne atletas ir buvo įžengęs į žvėrių karaliaus valdas, sukiojosi tarp krokodilų. „Nieko čia ypatinga, – šių savo žygių nesureikšmino stipruolis. – Juk šalia buvo dresuotojai. Žinojau, kad nei liūtas, nei krokodilas man neįkąs.“

Blogai, nes:

„Dėmesys ima varginti. Ne kartą tapęs stipriausiu pasaulio žmogumi, pasidarai žinomas. Eidamas gatve jauti į nugarą smingančius žvilgsnius, o tai ima erzinti. Po tamsiais akiniais ar beisbolo kepuraite nepasislėpsi – kūno sudėjimas ir ūgis vis tiek išduos, kad esi galiūnas.“

Ištrauka iš „Lietuvos ryto“ straipsnio „Stipriausias pasaulio žmogus baimės nejuto net liūtų narve“

„Lietuvos galiūnų varžybos – atgimstančios respublikos naujagimis. Norėtųsi, kad jo pirmieji žingsniai būtų tvirti, paliktų pėdsakus kiekvieno mūsų širdyje, žadintų ir keltų siekti dvasinės bei fizinės harmonijos. Atgimsta Lietuva, atgimsta jos tauta. Tik stiprūs, sveiki ir dori žmonės pakels ant jų pečių kasdien kylančius atgimstančios respublikos naujus siekius. Palydėdamas galiūnų varžybas į kelią, linkiu sėkmingų startų, o Lietuvos žmonėms – semtis iš jų stiprybės ir tvirtumo.“

Artūras Poviliūnas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas
Ištrauka iš „Lietuvos galiūnas 89“ leidinio

– Kokio amžiaus galiūnai pasitraukia iš aktyvaus sporto?

– Šio sporto atstovai yra ilgaamžiai. (...) Dauguma elito grupės atletų yra 30–40 metų. Bet aš turnyruose pradėjau dalyvauti būdamas šešiolikmetis, todėl nors mane ir galima pavadinti dar gana jaunu, dėl patirties esu veteranas. Tai man padeda varžybose, tačiau per karjerą esu patyręs daug traumų, todėl kažin ar ištrauksiu dar visą dešimtmetį. Sportuosiu, kol sveikata leis, bet lazdos perlenkti nesiruošiu.

– Nekyla minčių apie ateitį baigus karjerą?

– Mintys yra mintys, ką nors realiai daryti pradedi tik tada, kai iš tikrųjų ateina laikas.

Ištrauka iš laikraščio „Sportas“ straipsnio „Ž.Savickas: Stipriausias alkoholis – pergalės“